Tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ gali akimirksniu pasiūlyti biudžeto planavimo, taupymo ar investavimo patarimų, tačiau kyla klausimas – ar jais galima pasitikėti?
Apie tai, kaip vertinti „ChatGPT“ patarimus ir ko nepamiršti priimant finansinius sprendimus, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Paprašius „ChatGPT“ patarimo dėl finansų planavimo, dirbtinis intelektas dažnai pradeda nuo universalių klausimų: ar žmogus turi finansinę pagalvę, ar susiduria su skolomis, ar planuoja didesnius pirkinius, ar nori taupyti ateičiai.
Jei žmogus nurodo, kad susiduria su neatidėliotinais poreikiais – pavyzdžiui, augančiomis kasdienėmis išlaidomis, paskolų įsipareigojimais ar nenumatytomis sveikatos išlaidomis – DI dažnai siūlo mažiau taupyti ir susitelkti į kasdienį stabilumą.
Kita vertus, jei žmogus turi stabilias pajamas ir neskuba, „ChatGPT“ paprastai rekomenduoja daugiau taupyti, kaupti finansinę pagalvę ar net investuoti ilgalaikiams tikslams.
Tačiau, pasak A. Mincienės, „ChatGPT“ patarimus būtina vertinti itin kritiškai.
„Dirbtinis intelektas vertina tik tuos duomenis, kuriuos jam pateikiate, o jie dažnai būna neišsamūs, todėl remtis vien jo patarimais planuojant finansus yra gana rizikinga.
DI nemato jūsų pajamų struktūros, neturi prieigos prie kredito istorijos, nežino jūsų asmeninių tikslų ir negali įvertinti, kaip ekonominiai ar darbo rinkos pokyčiai paveiks būtent jus“, – teigia „Luminor“ ekspertė.
Anot jos, naudojantis „ChatGPT“ verta jį traktuoti kaip informacijos paieškos ar minčių struktūravimo įrankį. Taip pat ekspertė rekomenduoja prašyti dirbtinio intelekto remtis patikimais finansų šaltiniais ir pateikti nuorodas.
Dar geresnė praktika – naudoti specializuotus DI sprendimus, pavyzdžiui, „Perplexity“, kurie orientuoti į patikrintos informacijos paiešką internete.
Atsako supaprastintai
„ChatGPT“ dažnai pateikia populiarias finansų planavimo taisykles – pavyzdžiui, „50:30:20“ biudžeto principą ar rekomendacijas turėti kelių mėnesių finansinę pagalvę.
Nors tokie patarimai gali būti naudingi kaip atspirties taškas, jie ne visada tinka kiekvienam žmogui.
„Universalūs finansiniai modeliai neatsižvelgia į individualias aplinkybes – šeimos dydį, skirtingą pajamų stabilumą, skolų struktūrą ar rizikos toleranciją.
Todėl jie turėtų būti laikomi gairėmis, o ne konkrečiu veiksmų planu“, – pabrėžia A. Mincienė.
Nepateikite asmeninių duomenų
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad „ChatGPT“ pateikiama informacija ne visada būna tiksli ar atnaujinta. Be to, egzistuoja ir vadinamasis patvirtinimo šališkumas (angl. confirmation bias) – dažniausiai „ChatGPT“ pateikia atsakymus, kurie sustiprina jau turimą jūsų nuomonę, o ne objektyviai įvertina situaciją.
„Bet kokia informacija, kuria pasidalijate su dirbtiniu intelektu, tampa jo mokymosi dalimi. Todėl jokiu būdu nereikėtų jam patikėti jautrių finansinių ar asmens duomenų, o gautus atsakymus tikrinti patikimuose šaltiniuose“, – sako ekspertė.
Galutinį asprendimą priimkite patys
Pasak A. Mincienės, „ChatGPT“ gali būti puikus pagalbininkas – padėti suprasti sąvokas, įvertinti galimus scenarijus ar pasiruošti pokalbiui su specialistu. Tačiau jo pateikiami patarimai neturėtų būti laikomi galutiniais.
„Dirbtinis intelektas gali padėti galvoti, bet neprisiima atsakomybės už jūsų sprendimus – ji tenka tik jums. Todėl finansinius sprendimus reikėtų priimti įvertinus savo tikslus, rizikas, o geriausia, pasitarus su profesionalais“, – apibendrina ekspertė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą