Daugiabučių bendrijose - ir pinigų grobstymai, ir skaudžios nelaimės

(6)

Krintančios pastato konstrukcijos, apgaule iš gyventojų pasisavintos įspūdingos pinigų sumos ir net tragiškos mirtys. Tokios ir panašios liūdnos istorijos per pastarąjį dešimtmetį fiksuotos ne vienoje daugiabučių namų bendrijoje Lietuvoje.

Nors daugiabučių namų savininkų bendrijos neretai įvardijamos kaip palankiausia valdymo forma, tačiau jose įvykusios nelaimės ar pasikartojančios finansinės aferos verčia suabejoti tokia nuomone.

Per pastarąjį dešimtmetį nuskambėjo ne viena graudi istorija, kurių dėmesio centre atsidūrė bendrijos, jų pirmininkai ir buhalteriai.

Atsukdami laiką atgal pateikiame keletą didžiausio rezonanso sulaukusius atvejus.

Evakuacija baigėsi tragedija

Praėjusių metų liepą Šiauliuose, daugiabutyje, kilus gaisrui žuvo trys žmonės.

Tyrimą atlikę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai vėliau nustatė, kad daugiabutyje buvo užrakinti evakuaciniai išėjimai, išmontuotos evakuacinės kopėčios.

Galbūt tai ir lėmė vienos iš trijų aukos tragišką likimą - mergina, kuri iššoko iš balkono, turėjo galimybę kopėčiomis nusileisti žemyn arba pakilti aukštyn, bet kadangi šiame name kopėčios buvo išmontuotos, ji atsidūrė tarsi spąstuose.

Kiti bandė išeiti per evakuacinį išėjimą, bet evakuaciniai išėjimai buvo užrakinti.

Šiame daugiabutyje buvo įsteigta bendrija, tad už pastato nepriežiūrą formaliai yra atsakingas namo pirmininkas.

Griuvo balkonai

Kita vos didele tragedija nesibaigusi istorija įvyko Vilniuje, viename Lazdynų mikrorajono daugiabučių, kuriame taip pat buvo įsteigta bendrija.

Prieš trejetą metų šiame name iš 15 aukšto nukrito masyvios balkonų nuolaužos. Laimei, įvykio metu nei balkonuose, nei apačioje ant žemės žmonių nebuvo, tad niekas nenukentėjo, nors galima tik įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei kieme būtų vaikščioję praeiviai ar žaidę vaikai.

Panašu, jog nelaimės būtų buvę galima išvengti, jei bendrijos pirmininkas ar jo samdyti specialistai prieš tai būtų vykdę nuoseklią bei periodinę namo techninę priežiūrą ir atlikę atitinkamus prevencinius darbus.

Tiesa, prieš kelias dienas iki griūties, anot liudininkų, bendrijos pirmininkas buvo aptvėręs teritoriją, kur galimai galėjo kristi mirtinai pavojingos namo dalys.

Iššvaistė gyventojų pinigus

Prieš 9 metus kito sostinės daugiabučio namo gyventojai patyrė šoką - jų bendrijos buhalterė vėjais paleido apie 22 tūkst. eurų.

Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas tąsyk paskelbė, kad bendrijos buhalterė Virginija Urbutė pripažįstama kalta ne tik dėl svetimo turto iššvaistymo, bet ir dėl dokumentų klastojimo.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas nuteistajai paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dviem metams.

Kur V. Urbutė iššvaistė pinigus, daugiabučio gyventojai taip ir nesužinojo - buvusi buhalterė atsivėrė tylos siena.

Beje, tyrimo metu buvo nustatyta, kad pinigus nuteistoji iš bendrijos sąskaitos pervedinėjo ne tik sau, bet ir keliems kitiems asmenims.

Pirmininkę pričiupo vagiant pinigus

Dar viena gėdinga istorija nutiko Panevėžyje, kur vienos bendrijos pirmininkė Vilma Kartanaitė net ketverius metus maustė gyventojus ir sugebėjo pasisavinti per 29 tūkst. eurų namo remontui sukauptų pinigų.

Pačių namo gyventojų pričiupta ir pinigų vagystės įrodymų prispausta moteris nors ir spruko į Angliją, tačiau teisiamųjų suolo neišvengė.

Savivaldybėje dirbusios valdininkės vagystė išaiškėjo visiškai atsitiktinai, kai šilumininkai namo gyventojams ėmė priekaištauti, kad jie skolingi už suteiktas paslaugas.

Tąsyk ir paaiškėjo, kad namo pirmininkė ne tik nukniaukė didelę pinigų sumą, bet ir pasisavino dalį gyventojų pinigų, kuriuos jie mokėjo už įvairias būsto priežiūros paslaugas.

Ir tai tik dalis skandalingų istorijų, nutikusių daugiabučių namų bendrijose.

Viešoje erdvėje galima rasti ne vieną atvejį, kai gyventojai bendrijos pirmininkus kaltino pastatų nepriežiūra ir pinigų švaistymu tokiems dalykams kaip kelionės į šiltus kraštus, padangų ar net ginklo pirkimas asmeniniam naudojimui už bendrijos lėšas.

Bendrijų likvidavimo vajus

Nors viešai paplitusi nuomonė, esą daugiabučių namų bendrijos yra geriausias būsto valdymo modelis, tačiau gyvenimiška patirtis rodo, kad taip yra toli gražu ne visada.

Tą patvirtina ir skaičiai - kasmet Lietuvoje likviduojama šimtai daugiabučių bendrijų. Ir tam yra savos priežastys, apie kurias dažnai nepagalvoja gyventojai, nutarę savo būstu rūpintis savarankiškai.

Registrų centro duomenimis, nuo 2019 metų iki 2024 metų vidurio iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota apie 440 daugiabučių namų savininkų bendrijų.

Dar apie 50 bendrijų turėjo teisinį statusą „likviduojamas“„, “inicijuojamas likvidavimas„ arba “likviduojamas dėl bankroto".

"Pagrindinė šių bendrijų likvidavimo priežastis - pačių savininkų iniciatyva, o to priežastys gali būti įvairiausios.

Taip pat yra buvę apie 30 atvejų, kai tam tikra savivaldybė pateikia siūlymą Registrų centrui likviduoti vieną ar kitą bendriją, kurios savininkų savivaldybei nepavyksta atrasti", - teigia Registrų centras.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder