Daugiau nei pusė šalies gyventojų iš santaupų nepragyventų ilgiau nei tris mėnesius | blog.swedbank.lt

Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

„Nors pandemijos, vėliau karo ir aukštos infliacijos kontekste atliktose apklausose būtinybę turėti santaupų gyventojai nurodydavo viena svarbiausių išmoktų pamokų, realybėje poslinkis link didesnio finansinio saugumo – lėtas.

Šįmet, palyginti su 2023 m., visiškai santaupų neturinčių gyventojų dalis sumažėjo 5 proc. punktais ir siekia 16 proc.

Vis dėlto, didesnioji dalis gyventojų bent minimalaus rekomenduojamo finansinio rezervo vis dar neturi“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. 

Pasak J. Cvilikienės, aukšta infliacija neabejotinai tapo kliūtimi daliai gyventojų sparčiau auginti santaupas, tačiau keisti finansinius įpročius dažnam sudėtinga ir be neigiamų išorinių faktorių. 

Lietuvoje padėtis – ne pati prasčiausia 

Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų. Tokia pat dalis sako, kad jų finansinį rezervą sudaro vieno mėnesio pajamų dydžio suma. 

Tuo metu 13 proc. respondentų pažymi turintys santaupų, kurių suma nesiekia nė mėnesio pajamų.

„Kaimyninėje Latvijoje padėtis – kiek prastesnė. Čia bent minimalų rekomenduojamą trijų mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 24 proc. gyventojų, o 23 proc. apskritai neturi jokių santaupų. Vis dėlto, norint užsitikrinti geresnę finansinę sveikatą lietuviams pravartu būtų sekti Estijos pavyzdžiu, kur bent minimalų rekomenduojamą finansinį rezervą turi 41 proc. gyventojų“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Trūksta apsaugų nuo finansinių netikėtumų

Pasak J. Cvilikienės, kai kuriose situacijose santaupų trūkumą bent iš dalies galėtų atsverti draudimo apsaugos. 

„Finansinis rezervas yra skirtas tiems atvejams, kai netikėtai sumažėja pajamos ar padidėja išlaidos. Tačiau turint, pavyzdžiui, namų turto draudimą, netyčia sugadinus namuose esantį brangų daiktą, žalą gali atlyginti draudimas, ir nuosavų lėšų tam beveik ar visai neprireiks.

Žinoma, apsidrausti nuo visų netikėtumų neįmanoma, tad minkšta finansinė pagalvė išlieka itin svarbi. Vis dėlto, draudimas ar kitokios teisinės apsaugos gali reikšmingai sušvelninti galimus finansinius iššūkius“, – kalba J. Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, visiškai jokiomis draudimo apsaugomis nėra pasirūpinę 16 proc. šalies gyventojų, tuo metu 44 proc. nėra užtikrinti, kad turimos apsaugos – pakankamos.

Tačiau apskritai, kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, situacija gerėja. Prieš metus visiškai užtikrinti dėl draudimo bei kitų apsaugų buvo tik 12 proc. gyventojų, šįmet tokių gyventojų – 32 proc.