Dėl aukštų šildymo sąskaitų keisti gyvenamosios vietos neketina – daugiau nei 10 proc. apklaustųjų gyvena energiškai efektyviuose būstuose

Vis dėlto „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad net ir smarkiai išaugus šildymo sąskaitoms, kurios sudaro nemažą dalį mokesčių už būstą išlaidų, dauguma Lietuvos gyventojų keisti gyvenamosios vietos neketina.

Remiantis tyrimo duomenimis, vos 2 proc. apklaustųjų ieško galimybių persikelti į mažesnį būstą, kad sumažintų išlaidas namams šildyti. Dar 2 proc. gyventojų pasakė svarstantys galimybę kraustytis pas gimines ar pažįstamus, kad galėtų šias išlaidas pasidalinti.

Keisti gyvenamosios vietos dėl padidėjusių išlaidų nelinkę ir šalių kaimynių gyventojai – galimybių persikelti į mažesnį būstą sakė ieškantys 2 proc. estų ir 3 proc. latvių, o kraustytis pas gimines ar pažįstamus – po 1 proc. apklaustųjų Latvijoje ir Estijoje.

Tiesa, 10 proc. apklaustųjų Lietuvoje svarstytų galimybę persikelti, tačiau teigia neturintys tokios galimybės. Tokį atsakymą dažniau rinkosi 40 metų ir vyresni žmonės, ir tai, pasak „Citadele“ banko filialo vadovo Dariaus Burdaičio, nestebina – jauni žmonės dažniau neturi nuosavo būsto, nuomojasi, o susidūrę su finansiniais sunkumais neretai gali laikinai grįžti į tėvų namus ir dėl išaugusių šildymo išlaidų nesirūpinti.

3 proc. lietuvių teigė svarstantys galimybę persikelti į energiškai efektyvų būstą. Ši tendencija pasaulyje populiarėja, ne išimtis ir Lietuva – nors planuojančių persikelti į tokį būstą nėra daug, 12 proc. apklausos dalyvių atsakė tokiame name jau gyvenantys, nes toks sprendimas būsto išlaikymo išlaidas gerokai sumažina.

Gyvenančių energiškai efektyviuose namuose daugiausia Klaipėdos, Telšių ir Vilniaus apskrityse.

„Sumažinti išlaidas energijai įmanoma ne tik gyvenant naujos statybos name ar bute. Piliečiams, gyvenantiems senesnės statybos būstuose, galimybės valdyti savo išlaidas komunaliniams mokesčiams yra gana ribotos, bet įmanomos.

Vienas paprasčiausių būdų – vartoti savo pasigamintą elektros energiją iš saulės elektrinės (nuosavos ar įsigytos saulės parkuose); o turintiems galimybę keisti šildymo tipą – pasirinkti šildymo tipą „oras–oras“ naudojant pačių pasigamintą elektros energiją.

Kadangi tokiems pokyčiams reikalingos ir didesnės investicijos, klientams siūlome vartojimo kreditą geresnėmis sąlygomis“, – sako „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas D. Burdaitis.

Daugiau nei trečdalis gyventojų – iš viso 34 proc. – pasisakė, kad šio tipo išlaidos jų gyvenimo kokybei įtakos neturėjo: kad išlaidos būstui šildyti iš esmės nepasikeitė, sakė 17 proc. apklaustųjų, dar tiek pat (17 proc.) teigė, kad šis išlaidų padidėjimas jiems neturi įtakos.

28 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad keisti gyvenamosios vietos neketina, tačiau dėl padidėjusių išlaidų sunkumų patiria. Šis atsakymas buvo vienodai populiarus visose amžiaus grupėse.

Baltijos šalių gyventojų tyrimą „Citadele“ banko iniciatyva bendrovė „Norstat“ atliko šių metų vasarį. Iš viso kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.