Dėl mirusio teisiamojo palikimo užvirė mūšis: kovoja buvusios žmonos ir sūnus

Pernai miręs Edikas Mankevičius negali ilsėtis ramybėje: neseniai nutraukta byla, kurioje jis kaltintas žmonių išnaudojimu priverstiniam darbui, o netrukus bus atversta civilinė byla dėl jo testamento užginčijimo. 

Dėl sodybos Klaipėdos rajone ir kito likusio turto bylinėsis dvi E.Mankevičiaus buvusios žmonos ir sūnus.

Ši byla jau buvo atversta Gargždų teisme, tačiau paprašyta ją sustabdyti, kol bus paskelbtas nuosprendis Aukščiausiajame teisme.

Dabar nebeliko kliūčių aiškintis, kam vis dėlto priklauso E.Mankevičiaus, kuris pernai birželio 6 dieną mirė nesulaukęs teismo sprendimo, turtas.

Apsiginti nebesuspėjo

2019-ųjų gruodį Klaipėdos apygardos teismas už prekybą žmonėmis E.Mankevičiui ir dviem Didžiosios Britanijos piliečiams buvo skyręs po penkerius metus laisvės atėmimo.

Jie buvo nuteisti už tai, kad vertė vergiškomis sąlygomis Anglijos fermose dirbti vištų gaudytojus iš Lietuvos.

E.Mankevičius pernai birželio pradžioje planavo dalyvauti Lietuvos apeliacinio teismo, kuriame buvo nagrinėjami nuteistųjų, prokuratūros ir vieno nukentėjusiojo skundai, posėdyje, tačiau netikėtai mirė.

Neatmetama, kad teismo procesas ir nuolatinė įtampa, beveik dešimt mėnesių, praleistų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, prisidėjo prie gargždiškio mirties, juo labiau kad jis turėjo širdies problemų, nors dėl to labai nesiskųsdavo.

E.Mankevičius niekada nepripažino kaltinimų prekyba žmonėmis, bet neneigė, kad namuose neteisėtai laikė šaudmenų. Už tai jam laisvės atėmimo bausmė pailgėjo vienais metais.

Negalėjo net atversti bylos

Kaltinamuosius dėl prekybos žmonėmis išteisinęs Apeliacinis teismas pareiškė, kad Lietuva net neturėjo teisės imtis šios bylos, nes nusikaltimai įvykdyti ne mūsų šalyje, o kaltinamųjų veiksmuose galima įžvelgti ne prekybos žmonėmis, o išnaudojimo priverstiniam darbui požymių.

Nuosprendyje buvo sakoma, kad „teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo įstatymo galiojimo erdvėje principus, veiksmų atlikimo vietą, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų pilietybę ir jų gyvenamąją vietą, daro išvadą, jog Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos vertinti, ar kaltinamųjų veiksmai, susiję su nukentėjusiųjų darbu ir gyvenimo sąlygomis Jungtinėje Karalystėje, atitinka išnaudojimo priverstiniam darbui požymius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą“.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad kaltinimai dėl žmonių verbavimo ir gabenimo į darbus apgaule nepasitvirtino, – visi nukentėjusieji į Angliją vyko už savo pinigus, be to, jie iš anksto dar Lietuvoje žinojo, ką dirbs, buvo informuoti, kad reikalingi fiziškai stiprūs, ištvermingi vyrai, nes darbas yra sunkus, nehigieniškas.

Generalinė prokuratūra ir vienas nukentėjusiųjų, norėjęs iš E.Mankevičiaus prisiteisti neturtinės žalos, parašė kasacinius skundus Aukščiausiajam teismui.

Jis pakeitė tik vieną ankstesnio nuosprendžio dalį – panaikino sprendimą dėl E.Mankevičiaus išteisinimo už prekybą žmonėmis nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir dėl šios dalies baudžiamąjį procesą nutraukė jam mirus.

Buvo vedęs tris kartus

E.Mankevičiaus žmona, Ukrainos pilietė, su kuria jis susituokęs gyveno daugiau kaip metus, buvo priblokšta sužinojusi, kad vyras prieš keletą metų parašė testamentą ir visą turtą paliko ankstesnei žmonai.

Neatmetama, kad per teismų maratoną šį faktą jis buvo visiškai pamiršęs ir dar net negalvojo iškeliauti iš žemiškojo pasaulio.

Nuskriausta pasijutusi trečioji E.Mankevičiaus žmona (vaikų šeima nebuvo susilaukusi) kreipėsi į teismą dėl testamento užginčijimo.

Kartu su ja ieškovu tapo ir vienas iš dviejų E.Mankevičiaus sūnų iš pirmosios santuokos (palikimas skirtas žmonai iš antrosios santuokos).

Jeigu pavyktų užginčyti testamentą, antroji žmona netektų nieko, trečioji žmona gautų ketvirtadalį, o sūnūs – po tris aštuntadalius turto.

Jeigu nagrinėjant baudžiamąją bylą nebūtų pagrįsta, kad kaltinamasis E.Mankevičius sukaupė savo turtus teisėtai, prokuratūros prašymu galėjo būti konfiskuota 180 tūkst. eurų vertės turto.

Tokiu atveju neliktų dėl ko ginčytis artimiesiems.

Procesą nutraukus dėl E.Mankevičiaus mirties kliūčių aiškintis palikimo reikalus neliko.

Svajonė – ūkininkauti

Su E.Mankevičiumi „Lietuvos rytas“ kalbėjosi daugiau kaip prieš ketverius metus, kai jis dienas leido Šiaulių tardymo izoliatoriuje, – 2017-ųjų rugpjūčio pabaigoje.

Ir tuomet jis tikino esąs visiškai nekaltas, tvirtino niekada jokiu vištgaudžių prižiūrėtoju nebuvęs ir nesuvokė, už ką jau aštuonis mėnesius laikomas už grotų.

Abu kaltinamieji britai tuo metu mėgavosi laisve.

Tuomet E.Mankevičius pasakojo, kad 2010 metais išsiskyrė su pirmąja žmona, gyvenusia Anglijoje, ir viską, kas buvo užgyventa, paliko jai.

„Prieš penkerius metus aš vedžiau dar kartą.

Su žmona gerai sutariame, gyvename tvarkingai, kūrėme ir puoselėjome savo ūkį prie Gargždų.

Mano gyvenimo svajonė buvo turėti savo fermą.

Savo žemėse apgyvendinau alpakų, įvairių veislių avių, triušių, turėjau didžiausią Baltijos šalyse paukščių kolekciją, planavau šiais metais atidaryti edukacijos centrą vaikams“, – tuomet pasakojo E.Mankevičius.

Tačiau kai E.Mankevičius atsidūrė už grotų, prie ūkio darbų nepratusiai jo žmonai buvo labai sunku tvarkytis ūkyje.

2017-ųjų gruodžio mėnesį pora išsiskyrė.

Po kiek laiko E.Mankevičius susituokė su Ukrainos piliete, tačiau testamentu jai turto nepaliko.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder