Denisas Nikitenka: Dėkui užburtai princesei, kuri piliakalnyje pasirodo tik kartą per metus, o po dingsta

Nuo pypliukų iki moksleivių, nuo archeologijos studentų iki senjorų.

Kretingiškiai, rajono gyventojai, net klaipėdiečiai, gargždiškiai, skuodiškiai, kauniečiai.

Tokios dalyvių geografijos tikrai nesitikėjau, o ji rodo, kad šis vakarų baltų ir kuršių istorinis, archeologinis paminklas išaugo iš lokalaus susidomėjimo rūbų ir jau traukia žmones iš viso Vakarų Lietuvos regiono.

Savo ruožtu piliakalnio aplinkoje gyvenantis ūkininkas išvakarėse susisiekė ir pasisiūlė nušienauti maršruto takus.

Dėkui jam!

Paryčiais ėmė griaudėti perkūnija, pliaupti lietus.

Sekmadienis.

Mieste vyksta šventė. Žolė – rasota, ir aš galvojau, jog žmonės mieliau rinksis tingų laisvadienio poilsį. Bet klydau.

Ekskursijos būna labai įvairios.

Labiau vykusios, mažiau.

Tai lemia daug faktorių.

Bet kai matai, jog žmonės tiesiog godžiai geria pateikiamą informaciją, supranti, kad suplanuotų 2,5 valandų neužteks.

Vėl rekordas: šįkart viskas truko net per 4 valandas.

Ačiū Kretingos rajono savivaldybės administracijai už šios edukacinio renginio organizavimą, o kantriems ir be galo žingeidiems žygio dalyviams – už puikiai praleistą laiką.

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, jog dešimtmečius nepelnytai buvęs pamirštas, tačiau nepaprastai įdomus, svarbus kuršių genties istorijai objektas pagaliau išskleidė savo žiedą.

Po truputį pradeda užimti jam deramą, pagarbią vietą mūsų regiono pažinimo žemėlapyje.

Na, ir dėkui mano ištikimai ekskursijos laumei, užburtai princesei, kuri piliakalnyje pasirodo tik kartą per metus, o po dingsta.

Niekas jos taip ir neišvaduoja nuo prakeiksmo...

 Aš pats jau dešimt metų užburtas su ja gyvenu.

Aure Lija, tu buvai kaip visad paslaptinga, žavinga ir didžiausia ekskursijos puošmena!