Didžiųjų miestų savivaldos lyderiai pritartų tarybos narių atlyginimų nustatymui

Visgi, politikai ragina įstatymų leidėją apsvarstyti fiksuotų vietos politikų atlyginimų idėją. Pasak merų, tai užkardytų ne tik galimą neskaidrų lėšų įsisavinimą, bet ir leistų pritraukti į savivaldą kompetentingesnius politikus.

„Protingiausia būtų įvesti fiksuotus tarybos narių atlyginimus iš viso atsisakant tokių papildomų lėšų tarybos nario veiklai“, – Eltai raštu perduotame komentare teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Tai ne tik labiau motyvuotų tarybos narius, bet ir leistų į savivaldą pritraukti kompetentingesnius specialistus bei sumažintų tarybų narių veiklos kontrolės aparatą, kurio išlaikymas yra gana brangus“, – nurodė konservatorius.

Laikinosios sostinės vadovybė antrina Vilniaus merui. Kaip Eltai atsiųstame komentare nurodė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis, viešojoje erdvėje pasirodanti informacija apie galimai netinkamai panaudojamas tarybos narių veiklai skirtas išmokas signalizuoja, kad įstatyminės bazės pokyčiai yra būtini. Tačiau, pasak vicemero, efektyviausiai problemą būtų galima spręsti nustatant mėnesinę vietos politikų algą.

„Kaip galimą sprendimą matytume fiksuotą mėnesinį atlygį tarybos nariui. Ši suma galėtų būti mažinama, atsižvelgiant į praleistus posėdžius ir kitas su jų darbu susijusias aplinkybes“, – situaciją komentavo M. Jurgutis.

Naujasis uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus Eltai nurodė taip pat remiantis Seimo siūlymus nustatyti vietos savivaldos politikų veiklai skirtų lėšų lubas bei didinti atskaitomybę rinkėjams.

„Be jokios abejonės turi būti labai aiškus reglamentavimas. Kuo jis bus paprastesnis, tuo žmonės mažiau darys klaidų“, – Eltai sakė Klaipėdos meras.

Vis dėlto, klausiamas apie diskusijas dėl įprastos tarybos narių algos, A. Vaitkus teigė, kad tokia idėja yra svarstytina.

„Manau, kad bet kuri sistema, kuri yra skaidresnė, paprastesnė, kur nereikia rinkti kažkokių čekių ar dar kažko, yra teisingesnė. (...) Daugelis tarybos narių – turbūt didžioji dauguma tarybos narių – naudoja savo, pavyzdžiui, autotransportą. Tai valstybė toje vietoje, vėlgi, jokio atlygio neduoda“, – aiškino A. Vaitkus.

„Manau, kad valstybėje daug ką reikėtų peržiūrėti iš naujo, kad ir žmonės puikiai suprastų, ir visuomenininkai, kurie stebi valstybės tarnybą, savivaldą – kad jiems irgi būtų paprasčiau susivokti, ar kažkas tai pažeidė, ar nežeidė tvarkų“, – svarstė jis.

ELTA primena, kad klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo.

Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.

Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.

Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, Seime gimsta siūlymas aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus. Registruoti keli Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kuriais norima nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, taip pat griežtinti atskaitomybę rinkėjams, numatyti aiškių auditų ir patikrų tvarką.

Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai mano, jog įstatymu reikėtų nustatyti nuolatinį, fiksuotą savivaldos politikų atlyginimą.

Tokiai idėjai paramą išreiškė šalies vadovas Gitanas Nausėda bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jų, tarybos nariams skiriamas atlyginimas galėtų būti diferencijuojamas pagal skirtingas savivaldybes ir darbo intensyvumą.