„Draugiška“ etiketė nebūtinai reiškia, kad saugu: pavojingos medžiagos mūsų namuose

Ieškodami sveikesnių alternatyvų, neretai pasikliauname įvairiais ženklais: „Ekologiška“, „Draugiška vaikams“, „Tvaru“ ir pan. Tačiau ką šie teiginiai iš tikrųjų reiškia – ar jie pagrįsti, ar tai tik gražios etiketės?

„Draugiška“ etiketė – nereiškia kad saugu

Pirkdami baldus gana neretai galime pamatyti ženklą „Draugiška vaikams“, „Draugiška gyvūnams“ ar pan. Tačiau ar visuomet šie ženklai reiškia, kad gaminys yra sveikas?

Pavyzdžiui ženklas „Draugiškas gyvūnams“ dažniausiai reiškia ne kad tas baldas yra saugus gyvūnams ar aplinkai, o tai, kad jis turi tam tikras funkcines savybes, patogias augintinių šeimininkams – audinys yra atsparesnis įbrėžimams, lengviau valomas paviršius ir pan. O kartais tai gali reikšti, kad paviršius yra impregnuotas apsaugine danga, kad neįsigertų skysčiai ar purvas.

„Svarbu suprasti, kad tokie teiginiai nieko nepasako apie cheminę sudėtį ir negarantuoja, jog baldas yra saugus jūsų ar gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Netgi priešingai – reikėtų suklusti, jei audinys ar paviršius buvo chemiškai apdorotas, pvz., vandenį ir riebalus atstumiančiomis medžiagomis ar dėmių atsparumą didinančiomis dangomis. 

Tokiam poveikiui dažnai naudojamos PFAS grupės cheminės medžiagos – itin patvarios, aplinkoje besikaupiančios ir siejamos su neigiamu poveikiu žmonių ir gyvūnų sveikatai. Paradoksalu, bet tai reiškia, kad „draugiškas augintiniams“ baldas nebūtinai yra draugiškas pačiam augintiniui.“ – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius.

Kas yra aplinkosauginiai teiginiai?

Aplinkosauginiai teiginiai naudojami parodyti produktų aplinkosauginius privalumus ir yra skirstomi į tris kategorijas. I tipo ekologiniai ženklai – tai specialūs simboliai, pateikiami ant produktų pakuočių ar aprašymuose, kurie nurodo, kad šie gaminiai atitinka tam tikrus standartus apimančius įvairius aspektus: cheminių medžiagų turinį, išteklių naudojimo efektyvumą, mažesnį poveikį klimatui ar natūralių ekosistemų apsaugą. 

Ši atitiktis patvirtinta nepriklausomų trečiųjų šalių. II tipo aplinkosauginiai teiginiai – tai gamintojo savarankiškai deklaruojami produkto aplinkosauginiai privalumai, kurie nėra sertifikuoti trečiųjų šalių, bet gan dažnai naudojami gamintojų ženklinant produktus. III tipo aplinkosauginiai teiginiai – tai produkto aplinkosauginės deklaracijos, kurias pateikia gamintojas.

„Aplinkosauginiai teiginiai padeda mums pasirinkti gaminius, kurie mažiau kenkia gamtai ir žmogui. Tai svarbu, nes rinkoje gausu produktų, kurių gamyba ar naudojimas gali neigiamai paveikti aplinką, o pirkėjui rasti informaciją apie įvairius gaminius ir sprendimą priimti savarankiškai gali būti labai sudėtinga“ – komentuoja cheminių medžiagų ekspertas.

Svarbu domėtis, ką kiekvienas ženklas reiškia

Kai kurie gamintojai priskiria gaminiui aplinkosauginius teiginius ar ženklina juos savo pačių sukurtomis aplinkosauginėmis etiketėmis (II tipo ženklinimas) – kaip jau minėtas teiginys „Draugiškas gyvūnams“. 

Ne visais atvejais už tokio ženklinimo ar teiginių yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos atliekamas vertinimas ir dažniausiai tokie teiginiai nėra patvirtinti nepriklausomų trečiųjų šalių, tad kiekvieną atvejį reikia tikrinti atskirai, ar jis yra pagrįstas.

Verčiau rinktis gaminius, paženklintus I tipo ekologiniais ženklais, nes jie sertifikuoti pagal aiškius viešai prieinamus aplinkosauginius kriterijus. Tai gali būti, pavyzdžiui, Europos sąjungos ekologinis ženklas („EU Ecolabel“), Šiaurės šalių gulbės ženklas („Nordic Swan“) ar Vokietijos mėlynojo angelo ženklas („Blue Angel“).

„Pasitaiko atvejų, kai gaminiui suteikiami nepagrįsti ar net klaidinantys aplinkosauginiai teiginiai siekiant pagerinti produkto įvaizdį. Tai vadinama „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing). Tai klaidina vartotojus – jie mano, jog renkasi sveikus bei aplinką tausojančius produktus, nors taip nėra.“ – sako G. Jegelevičius.

Vartotojai turi teisę žinoti apie pavojingas medžiagas gaminiuose

Europos Sąjungoje (ES) galioja REACH reikalavimai. Tai – ES reglamentas, kuris nustato taisykles, susijusias su cheminių medžiagų gamyba, importu, tiekimu ir naudojimu. 

Šis reglamentas yra vienas griežčiausių cheminių medžiagų reguliavimo aktų pasaulyje ir siekia užtikrinti aukštą žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, tačiau teisinis cheminių medžiagų reguliavimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. 

Tikrai ne visos pavojingos cheminės medžiagos jau yra uždraustos. Didžioji dalis dar tik tiriamos, ištyrus gali būti įtraukiamos į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą. „Pagal šio reglamento 33 straipsnį, bet kuris gyventojas, abejojantis gaminio sveikumu ir tvarumu, gali teikti užklausą, ir visi tiekėjai, gamintojai ar importuotojai, gavę užklausą iš pirkėjo, privalo per 45 dienas pateikti informaciją apie gaminio sudėtyje esančias didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas.“