Du trečdaliai žmonių teigia, kad Lietuvoje reikalai blogėja

Pesimistiškai situaciją vertinančių gyventojų dalis lyginant su balandžio mėnesiu išliko identiška.

Eltos užsakymu „Baltijos Tyrimų“ gegužės 16–25 dienomis atliktos apklausos respondentų buvo prašyta įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.

Gegužę 15 metų ir vyresnių gyventojų (iki 74 metų), manančių, kad situacija Lietuvoje gerėja, buvo mažiau nei trečdalis (29 proc.), kai du trečdaliai (67 proc.) nurodė, kad situacija šalyje blogėja, o 4 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Balandį palankiai situaciją vertinančių respondentų buvo 32 proc.

Apklausos taip pat parodė, kad šią gegužę padėtį šalyje kaip gerėjančią vertinančių gyventojų skaičius paaugo 7 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu.

Kaip parodė apklausa, kad situacija Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mini jaunimas iki 30 metų, tai nurodė 47 proc. jų.

Optimistiškiau yra nusiteikę didmiesčių gyventojai, taip manančių jų yra 36 proc., šalies perspektyvas labiau teigiamai vertina 41 proc. respondentų su aukštuoju išsilavinimu bei 40 proc. apklaustų gyventojų su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.

Kad Lietuvoje reikalai iš esmės gerėja, dažniau mano besimokantis jaunimas (60 proc.), vadovai (38 proc.) bei dešiniųjų pažiūrų gyventojai (45 proc.).

Tiesa, kad padėtis šalyje blogėja yra įsitikinusi didesnė dalis vyresnių nei 50 metų žmonių, 75 proc. tokio amžiaus respondentų. Pesimistiškiau Lietuvos perspektyvas vertina kaimo gyventojai, taip mano 76 proc. jų, taip pat bedarbiai ir namų šeimininkės (72 proc.), pensininkai (73 proc.), darbininkai ir ūkininkai (75 proc.), lenkų (86 proc.), rusų (87 proc.) tautybių gyventojai bei kairiųjų pažiūrų gyventojai (73 proc.).

Apklausa vyko gegužės 16–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1027 Lietuvos gyventojai, apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių, iki 74 metų, Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.