Dumblių sąnašose - plastikas ir sveikatai pavojingos bakterijos

Vėjuoti rudens orai suteikia gerų progų valyti paplūdimius. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų nuomone, pajūrio savivaldybėms šiuo sezonu būtų itin prasminga inicijuoti dumblių išvežimą - kartu su gausiomis organinės kilmės sąnašomis pašalinant ir jose glūdintį plastiką. O štai vasarą dumbliams negalima leisti užsistovėti paplūdimiuose pirmiausia dėl grėsmės vasarotojų sveikatai.

Du „karštieji taškai“

Projekte „Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą“ (ESMIC) dalyvaujančių mokslininkų maršrutai per Klaipėdos, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybių paplūdimius driekėsi visą vasarą.

Gerai koordinuota komanda rinko smėlio ir dumblių mėginius, laboratorijose aiškinosi, kas sudaro paplūdimiuose esančias sąnašas, tyrė vandens kokybę. Nors projekto dėmesio centre yra plastikas, kurį tarsi magnetas pritraukia organinės kilmės sąnašos, tačiau mokslininkai turi ir daugiau su dumbliais susijusių pastebėjimų.

Sąnašos šią vasarą itin ilgai laikėsi Šventosios ir Melnragės paplūdimiuose - juos mokslininkai įvardijo kaip „karštuosius taškus“.

Pradėję pūti dumbliai apkartino poilsį: žmonės vengė bristi į drumzliną vandenį, atgrasus kvapas erzino ir ant kranto. Mokslininkams ištyrus deguonies kiekį šiose sąnašose, rezultatai privertė sunerimti - minėtas parametras buvo pasiekęs kritinį lygį, įvardijamą kaip anoksija.

„Bedeguonė aplinka reiškia labai intensyvią bakterijų veiklą. Vandenyje, kuriame ar šalia kurio yra daug tokių sąnašų, maudytis vienareikšmiškai nesaugu, tai gali grėsti įvairiais sveikatos sutrikimais“, - perspėjo KU Jūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Vaičiūtė.

Situaciją būtina įvertinti

Dideli kiekiai pūvančios organikos susidarė nusistovėjus labai karštiems ir mažai vėjuotiems orams, kurie tęsėsi visą liepą. „Jei dumbliai paplūdimiuose vasarą lieka slūgsoti kelias dienas ar net savaites, savivaldybės ir paplūdimių tvarkytojai neabejotinai turėtų imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią galimiems susirgimams. Deja, patys įsitikinome, jog sureaguojama ne visais atvejais ir dažniausiai tik tuomet, kai neapsikentę žmonės užverčia įstaigas savo skundais dėl nepakeliamos smarvės ar atstumiančio vaizdo“, - apgailestavo dr. D.Vaičiūtė.

Pastebėjimus, jog Mėlynosios vėliavos paplūdimiuose dumblių išvežimas išvis negalimas - esą čia turi „susitvarkyti“ pati gamta, mokslininkai atremia akcentuodami būtinybę įvertinti konkrečią situaciją ir jos keliamą pavojų.

„Pulti išvežinėti dumblių vos jiems pasirodžius tikrai nereikėtų - pasikeitus vėjo krypčiai jie gali jau po vienos ar poros dienų dingti. Taip, juos galima vertinti kaip trąšą skurdžiai smėlynų ekosistemai, tačiau kai kalbame apie žmonių sveikatą ir saugumo užtikrinimą, negalima užmerkti akių ir paleisti situacijos savieigai. Mūsų atlikti tyrimai taip pat parodė, jog fekalinės taršos indikatoriai būna ženkliai didesni ten, kur yra minėtų sąnašų“, - atkreipė dėmesį vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Kataržytė.

Palydint vasarą - „namų darbai“

Lietuvos pakrantėje, 100 metrų ruože, vidutiniškai aptinkamos 146 rūšys įvairių šiukšlių.

Mokslininkai teigia pastebintys pandemijos pėdsaką smėlyje - besimėtančias kaukes. Visgi vasarą didžioji paplūdimiuose matomų šiukšlių dalis būna susijusi su rekreacija - puodeliai ir kiti indai gėrimams, užkandžių pakuotės.

Rudenį ir pavasarį, kai įsisiautėję vėjai nurauna ir pakelia dumblius iš jūros gelmių, mokslininkai dažniau sąnašose aptinka tinklų ir kitų žvejyboje naudojamų priemonių likučių, ilgiau dugne gulėjusių plastiko pakuočių ir jų fragmentų.

„Aiškiai matome tendenciją - ten, kur yra dumblių, plastiko kiekis yra žymiai didesnis. Pasitvirtina mūsų prielaida, kad jie veikia kaip savotiška gaudyklė vandenyje esančioms šiukšlėms. Pavasarį ir rudenį laiku pastebėti išmesti dumbliai dovanoja itin gerą progą išimti didesnį plastiko kiekį iš jūrinės aplinkos išvežant šias organinės kilmės sąnašas. Tad jeigu vasarą didžiausias akcentas tenka visuomenės sveikatos aspektui, šaltasis sezonas yra tas metas, kai turėtume atlikti savo “namų darbus„ visos ekosistemos labui“, - kalbėjo dr. Arūnas Balčiūnas.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder