Dviejų milijonų klausimas: rekonstruoti „Žvejų rūmus“ ar griauti?

(12)

Preliminari kultūros centro „Žvejų rūmų“ modernizavimo pagal siūlomą alternatyvą kaina - apie 38 mln. Eur. Nugriauti esamą pastatą ir pastatyti naują atsieitų 2 mln. eurų brangiau. Kai kuriems Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams tai neatrodo pakankama argumentacija, kodėl siūlomas komplikuotas pastato rekonstrukcijos, o ne naujos statybos būdas. Visgi komiteto dauguma koncepcijai pritarė ir projektas skinasi kelią į Tarybą.

Kultūros centro „Žvejų rūmai“ veiklos ir pastato modernizavimo koncepciją Klaipėdos miesto savivaldybės administracija parengė kartu ir MB „Bauland“ dar praėjusių metų pabaigoje.

Įvertinus strateginius miesto, valstybės, ES dokumentus, naujausias pastatų modernizavimo tendencijas ir kt. koncepcijoje buvo išskirtos 4 alternatyvos, tačiau visos suinteresuotos institucijos pasisakė už alternatyvą, pagal kurią siūloma pastatą modernizuoti pristatant priestatą, įrengiant cokolinį pirmą aukštą, terasą ant stogo ir vidinį kiemą bei maksimaliai išnaudojant visas pastato erdves visuomenės laisvalaikiui, kūrybinei veiklai ir edukacijai.

Kaip vienas iš šios alternatyvos pranašumų įvardijama tai, kad pastato rekonstrukcija bus vykdoma taikant žaliosios ekonomikos ir tvarios miestų planavimo ir pastatų rekonstravimo politikos principus: bus surenkamas lietaus vanduo, statoma saulės elektrinė ir pan. Esminis momentas, kad projektas galės pretenduoti į ES finansavimą, skiriamą naujojo europinio bauhauzo politikai įgyvendinti.

Pasak Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje projektą pristačiusios Eglės Deltuvaitės, atnaujinti „Žvejų rūmų“ pastatą yra vienas iš Klaipėdos miesto strateginio plano tikslų.

„Žvejų rūmų“ modernizavimo koncepcijai jau yra pritarusi Kolegija.

Taip pat pasiektas preliminarus susitarimas su dalį pastato valdančia Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, kad ji parduos savo valdomą dalį Klaipėdos savivaldybei. Numatoma, kad sporto salės išpirkimas atsieis 500 tūkst. Eur ir bus pirmasis žingsnis projekto įgyvendinimo link, jeigu koncepcijai pritars Klaipėdos miesto taryba.

Kitas žingsnis bus architektūrinis konkursas. Pasak E. Deltuvaitės, jam organizuoti lėšos (50 tūkst. Eur) būtų planuojamos jau kitų metų biudžete. Visiškai įgyvendinti projektą tikimasi etapais iki 2031 metų.

Numatoma, kad darbus vykdant etapais, įstaigoje dirbantiems kolektyvams išsikelti nereikės.

Kultūros skyriaus vedėja neatmeta galimybės, kad projekto įgyvendinimas gali užtrukti ir ilgiau, ir pabrangti.

„Žvejų rūmų“ modernizavimo koncepcijos pristatymą išklausiusiems Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams kilo abejonių dėl „Žvejų rūmų“ modernizavimo koncepcijos.

„Man, kaip inžinieriui, susidaro įspūdis, kad geriau nugriauti seną namą ir pastatyti naują. Vizijai, kad pastatą atnaujinti būtina, pritariu, tačiau negaliu pritarti pasirinktam jos realizacijos būdui - modernizacijai“, - sakė A. Andziulis.

A. Tuma antrino kolegai, kad geriau iš karto paaukoti 2 milijonus ir statyti naują pastatą, nes modernizacija galiausiai vis tiek kainuos brangiau, bus komplikuota, o rezultatas neatitiks lūkesčių.

Politiko nuomone, „stumiamas“ projektas yra neparengtas, nes jame nėra jokių ekspertų išvadų, pagrindžiančių vizijas. „Ar “Žvejų rūmų„ pamatai leidžia įrenginėti patalpas cokoliniame aukšte, terasą ant stogo? Kur specialistų skaičiavimai?“ - klausė A. Tuma ir replikavo: „Man nebeleidžia sąžinė taip lengvabūdiškai priiminėti sprendimus, kurių kaina - 50 mln. Eur mokesčių mokėtojų pinigų.“

Naujos statybos alternatyvų pastato rekonstrukcijai pasigedo ir komiteto narė Elida Mantulova. Jai taip pat rūpėjo galimi šio projekto finansavimo šaltiniai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder