Ekspertai: vaiko gerovė – didžiausias iššūkis skyrybose

Nepilnamečiai dažnai tampa konflikto įkaitais, kai tėvai nesuvaldo emocijų arba naudoja juos kaip svertą.

Advokatė Aurelija Puzinienė, dirbanti su įvairių skyrybų bylomis pabrėžia: „Du asmenys, auginantys mažametį, turi aiškiai suvokti, kad jo likimas priklauso nuo to, kaip išsprendžiami konfliktai. 

Kai vaikas įtraukiamas į konfrontaciją, pirmiausia būtina pasirūpinti jo gerove ir sutvarkyti su juo susijusius reikalus. 

Teisinė sistema yra tam, kad apsaugotų nepilnametį, kai tėvai patys nesugeba kontroliuoti emocijų ir tinkamai atliepti vaikų interesų“.

Mediatorė Ūla Dusevičienė, tarpininkaujanti šeimų ginčuose, antrina: „Viskas sukasi aplink tris pagrindinius klausimus: su kuo vaikas gyvens, koks bus išlaikymas ir kaip bus organizuojamas bendravimas su abiem tėvais.

Visuomenėje vyrauja mitas, kad ten, kur nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tas tėvas turi didesnę įtaką, nors iš tikrųjų neturėtų taip būti. 

Kartais pakanka ateiti pas mediatorių susidėlioti aiškią bendravimo struktūrą bei sutartį, kuri padėtų rasti geriausią sprendimą vaikui, taip išvengiant interpretacijų ir galimų manipuliacijų.“

Manipuliacijos ir jų pasekmės

Didžiausia grėsmė vaikui skyrybų metu – tapti manipuliacijų įrankiu. Pasak Ū. Dusevičienės, emocijoms perėmus kontrolę tėvai dažnai veikia ne vaiko interesais, o pykčio ar keršto vedami. 

„Tokiose situacijose labai svarbu laiku nuraminti konfliktą. Tik kai tėvai jaučiasi saugūs ir pasitiki pagalba, galima grįžti prie konstruktyvaus sprendimų ieškojimo“, - aiškina ji. 

Mediatorė pabrėžia, kad tėvai dažnai mano, jog žino vaiko poreikius, tačiau konflikto akivaizdoje jie jų nebemato ir negali suprasti. 

„Kito žmogaus tavo gyvenime gali ir nebūti, bet normalia vaiko ateitimi privalu pasirūpinti. Šeimos rekonstrukcija turi būti vertinama iš nepilnamečio perspektyvos – jo gyvenime šeima visada išliks, nesvarbu, ar tėvai gyvens atskirai. Kiekvienas vaikas turi ir mamą ir tėtį“, - sako Ū. Dusevičienė.

Vadovaujantis elementaria logika, vertiname, kad tėvai myli savo vaikus, o jei myli, tai negali turėti siekio – „atimti“ iš jų kito tėvo. 

„Vaikas gimsta dviejų žmonių sąjungoje, todėl bandydami jį „perpjauti per pusę“ ir versdami išgyventi lojalumo konfliktą, žalojame ir ardome jo vidinę būseną. 

Manipuliuojant, norint laimėti daugiau turto, vaikas tampa tarsi įrankiu konflikto vykdymui ir išgyvena jausmus, kurių neturėtų patirti.“, – aiškina advokatė Aurelija Puzinienė.

Kaip bebūtų liūdna, mažamečio interesus gali apsaugoti tik patys tėvai. 

„Daugiausiai advokatai ir mediatoriai rūpinasi vaiku, nes besiskiriantys žmonės tuo metu būna paskendę emocijose ar noruose atkeršyti, o nepilnametis tampa konfliktinių skyrybų auka“, – sako A. Puzinienė. 

Ji pabrėžia, kad tėvai dažnai mano, jog nereikia detaliai aprašyti bendravimo tvarkos, tačiau aiškus susitarimas – būtinas. „Visuomet siūlau susirašyti bendravimo tvarką taip, kad būtų suprantama ir įvykdoma, nes palikus vietos interpretacijoms atsiranda terpių manipuliacijoms“, – sako ji.

Sudėtingas skyrybas išgyvenantis tėvas pasakoja, kad jo vaikui dėl nuolatinės įtampos sutriko raida ir kalbos įgūdžiai, atsirado baimės jausmas. 

„Net nesąmoningas suaugusiųjų pyktis gali paveikti vaiko emocijas, todėl svarbu priimti sprendimus, galvojant pirmiausia apie jo gerovę“, - dalijasi vyras.

Kaip apsaugoti vaiką

Mediatorė aiškina, kad net ir tuomet, kai tėvai linkę kalbėtis, dažnai kyla nesusipratimų dėl bendravimo tvarkos, išlaikymo ar gyvenamosios vietos. 

„Svarbiausia – aiški struktūra ir taisyklės, kurios apsaugo vaiką nuo manipuliacijų ir užtikrina, kad jo interesai visada būtų prioritetas. Bendravimo tvarka turi būti pritaikyta vaiko amžiui, gebėjimams ir poreikiams atliepti“, - pabrėžia Ū. Dusevičienė.

Kai tėvai pasiduoda emocijoms, nebesugeba kontroliuoti veiksmų, sistema – teisinė ir mediacinė – privalo apginti vaiką. Todėl turi būti pasirūpinama visomis į skaudžią situaciją patekusiomis pusėmis. 

„Net jei tėvai labai konfliktuoja, jie turi galimybę pasinaudoti pagalba ir gauti paramą, kad visi sprendimai nebūtų grįsti jausmais“, - aiškina specialistė.

Net ir pasitelkus teisines ir mediacijos priemones, vaikų interesai išlieka tėvų atsakomybėje. Tai reiškia, kad kiekvienas nutarimas turi būti priimtas atsižvelgiant į mažamečio poreikius, o ne tėvų pyktį ar norą įrodyti teisumą. 

Specialistų pagalba padeda sukurti struktūrą ir taisykles, vis dėlto kartais net ir pati sistema palieka erdvės neaiškumams, kuriuos galima panaudoti ne vaiko labui. 

Tik tėvų nuoseklumas, gebėjimas laikytis susitarimų, pamiršti asmenines nuoskaudas ir susitelkti į tai, kas iš tikrųjų brangu – vaiko gerovę – užtikrina, kad jo gyvenimas būtų stabilus ir ramus.

Sudėtingas skyrybas išgyvenantis tėvas sako: „Žinau, kaip sunku susitarti ir rasti bendrą kalbą. Nepaisant to, svarbu nepasiduoti ir nuolat ieškoti būdų, kaip būti geresniu tėvu. 

Vaikui reikia saugios ir mylimos aplinkos, todėl mokykimės bendradarbiauti ir priimti sprendimus atsakingai“.