Dabar kai kurių saulės elektrinių sutartys jau yra pasibaigusios. Ir, pasirodo, kad jų savininkai ne tik už dyką į bendrą tinklą turi padovanoti elektrą, bet ir susimokėti papildomai po maždaug 2 centus už kilovatvalandę ESO.
Todėl žmonės jėgaines ima išjunginėti, o Lietuva daugiau perka iš užsienio. Ir brangiau, nei siūlo saviems gamintojams.
Esą nesuprato klausimo
Per Seime vykusią Vyriausybės valandą į energetikos ministrą Dainių Kreivį kreipėsi Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė Laima Nagienė.
„Gerbiamas ministre, mes visi prisimename, kai prieš daugiau nei dešimt metų atsirado nemažai saulės parkų, kurie turėjo skatinantį tarifą. Dabar šitos elektrinės, pagal jūsų išaiškinimą, yra išjungtos.
Jei nebūtų išjungtos, jos net turėtų primokėti. Taip ir buvo. Kai kurie net turėjo primokėti kaip baudą už tai, kad gamino elektrą.
Šią vasarą (iš tikrųjų gera vasara) pritrūko elektros energijos, nebuvo vėjo. Tada jau skambina tiems patiems, kurie buvo pasistatę: būkite geri, įjunkite", - kalbėjo parlamentarė".
„Aš tik noriu pasakyti, kad tos elektrinės, kurios turėjo skatinantį tarifą, nėra išjungtos. Jos gali būti kaip normalūs komerciniai tiekėjai į tinklą.
Be abejo, tikrai šiuo metu negali gauti gaminančio vartotojo statuso, bet niekas netrukdo būti aktyviuoju vartotoju ir tiekti elektrą į tinklą. Aš nesuprantu klausimo", - atsakė D.Kreivys.
Keista strategija
L.Nagienė „Vakaro žinioms" paaiškino, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais, kai energetikos ministras buvo Arvydas Sekmokas, žmonės buvo viliojami investuoti į saulės jėgaines.
Su jais buvo sudarinėjamos 10-12 metų trukmės sutartys, valstybė įsipareigojo visus tuos metus taikyti skatinamąjį tarifą. Tos naujosios elektrinės sėkmingai dirbo.
Visi žinojo, kad pasibaigus sutarčiai skatinamojo tarifo nebegaus, tačiau galvojo, kad galės persiregistruoti gaminančiais vartotojais - kad elektrą gamintų savo reikmėms.
Tačiau Energetikos ministerija neleidžia. Tik pateikti elektrą į tinklą", - stebėjosi L.Nagienė.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros visuomenės narys Valius Ąžuolas plačiau paaiškino situaciją.
„Tą, ką L.Nagienė minėjo per Vyriausybės valandą, man yra pasakę keli žmonės. Tai - tie žmonės, kurie papuolė į keistą situaciją prieš 10-12 metų, kai buvo dalinama ES parama, skatinamasis tarifas. Tačiau dabar dalies sutarčių galiojimas baigėsi.
Visi galvojo, kad viskas bus gerai, tu su savo jėgaine galėsi gaminti elektrą kaip ir kitų saulės jėgainių savininkai - būsi gaminantis vartotojas.
Tačiau turbūt saviems žmonėms prireikė jų užimtų galių. Todėl Energetikos ministerija sugalvojo, kaip juos sunaikinti, kad tas galias galėtų perimti kiti. Ir pasakė: gausite biržos kainą už elektrą. Tačiau padidino elektros tinklų aptarnavimo mokestį, kuriam dažnai išleidžia daugiau nei gavo už parduotą elektrą.
Žmonės klausia, kodėl juos norima sužlugdyti, bet tiesiai šviesiai tas nesakoma. Nors kai situacija tokia, akivaizdu, kad savininkai elektrines atjungs.
Paradoksas: sakome, kad skatiname žaliąją energetiką, bet kita ranka ją žlugdome. Ir tą daro Energetikos ministerija, nustačiusi tokias taisykles tiems, kurių sutartys baigėsi", - reziumavo V.Ąžuolas.
Teko išjungti
Su minėta situacija susidūrė Adolfas Liutkus, turintis dvi saulės elektrines Mažeikiuose. Būtent jis ir pasiskundė L.Nagienei, kuri problemą iškėlė Seime.
„Aš pasirašiau sutartis dėl saulės elektrinių 12-ai metų. Jos pradėtos statyti 2010-2012 m. Kai kam sutartys jau pasibaigė.
Man dėl vienos iš dviejų elektrinių sutartis irgi jau pasibaigė ir skatinamojo tarifo nebeliko. Jei dabar jėgainės neišjungčiau, gaučiau tarsi savotišką baudą, kad mano elektra patenka į bendrą tinklą: po minus du centus už kiekvieną kilovatvalandę.
Apie tai sužinojau iš kitų žmonių, tai elektrinę iš viso išjungiau. Paskambinau į ESO, tai sako, kad, įskaitant mokestį už tinklo priežiūrą, jėgainių savininkų, kurių sutartys baigėsi, dažniausiai bus minusiniai tarifai.
Sakau, ko iš užsienio perkate už pliusinius tarifus, o iš mūsų - už minusinius? Atsakė, kad tokias sutartis turi su užsienio gamintojais", - „Vakaro žinioms" pasakojo A.Liutkus.
Dosnus tarifas
Kuo anksčiau žmogus pasistatė saulės elektrinę, tuo didesnį skatinamąjį tarifą gavo.
„Aš buvau pionierius, pats pirmas Lietuvoje pastačiau saulės elektrinę, integruotą į pastatą. Netgi tuometinės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovybė buvo atvažiavusi pažiūrėti. Tai gavau skatinamąjį tarifą - 1,8 lito už kilovatvalandę. Kas tada statė elektrinę ne integruotą į pastatą, o ant laukų, gavo 1,6 lito tarifą. Ir po to kasmet tarifai naujiems savininkams mažėjo (esamiems nesikeitė): 1,4 lito, 0,87 litų, 0,52 lito. O paskui iš viso uždraudė statyti", - priminė A.Liutkus.
Padovanoji, o pats perki
Jo viena iš elektrinių gerą mėnesį pagamindavo po 6 tūkst. kilovatus.
„Tu tuos kilovatus padovanoji ESO ir dar susimoki po 70-80 eurų už tai, kad leido gaminti elektrą ir ją padovanoti. Absurdas. Todėl tą elektrinę išjungiau.
Daug kas išjungė, o tada šalis perka iš užsienio ir už daug brangiau.
O svarbiausia, kad neleidžia keisti jėgainės paskirties - negali gaminti sau. „Įmeti" į bendrą tinklą ir nežinai, kur tavo elektra nukeliauja - gal į Vilnių ar Klaipėdą.
Aš už tai turėčiau, kaip minėjau, dar ir susimokėti ir dar mokėti už perkamą elektrą. Tai - žmonių reketavimas. Norima sukrauti didesnius pelnus „Igničiui", - baisėjosi pašnekovas.
Anot jo, jam elektrinę pasistatyti kainavo apie 200 tūkst. litų. Tiesa, neslėpė, kad dėl skatinamojo tarifo jis iš jėgainės per sutarties galiojimo laikotarpį uždirbo dvigubai daugiau nei investavo. Tačiau stebisi valstybės požiūriu.
„Kuo daugiau sutarčių baigsis, tuo daugiau saulės jėgainių jų savininkai išjungs. O tada teks daugiau importuoti", - reziumavo A.Liutkus.
Faktai
Nepaisant kuriozinės situacijos su saulės jėgainėmis, Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šių metų liepą šalyje pagaminta elektra patenkino apie 64 proc. vartojimo poreikio, o svarbiausiu elektros energijos gamybos šaltiniu išliko saulės elektrinės - patenkinusios apie 21,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio.
O rugpjūtį, ketvirtą mėnesį iš eilės, saulės elektrinės išliko svarbiausiu Lietuvos elektros energijos gamybos šaltiniu - jų pagaminta elektra patenkino apie 21,3 proc. viso šalies vartojimo poreikio.
Tuo metu Energetikos ministerija skelbė, esą 2023 metais gaminančių vartotojų bendras skaičius ir elektrinių įrengtoji galia išaugo daugiau nei dvigubai. Gaminančių vartotojų skaičius nuo 42 600 išaugo iki 88 300, o galia - nuo 427 iki 944 MW.
„Mūsų tikslai aiškūs - nacionalinės elektros generacijos didinimas. Šių metų pokyčio dinamika džiugina - auga gaminančių vartotojų skaičius ir galia.
Bendrai saulės elektrinių galia šiais metais viršijo 1 GW. Tokios elektrinės vienas iš populiariausių būdų, kuris gyventojams padeda sėkmingai spręsti energijos poreikių klausimus ir tausoja gamtą", - tvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys.
Anot Energetikos ministerijos, praėjusių metų tendencija - padidėjęs susidomėjimas galimybe įsigyti saulės elektrines nutolusiuose parkuose.
Tokių vartotojų skaičius išaugo beveik 4 kartus, 28 869 namų ūkiai įjungti į skirstomąjį tinklą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą