Sėkmė

Elgesio mokslas gali išmokyti jus sulaukti sėkmės

Kiekvieną sausį milijonai žmonių prisiima Naujųjų metų pažadus, tikėdamiesi atversti naują lapą ir pakeisti savo gyvenimą. Tačiau iki vasario mėnesio dauguma šių tikslų jau nukrinta už akių. Kodėl tiek daug sprendimų nepavyksta, o dar svarbiau – ką galime padaryti kitaip, kad mums pasisektų?

Panagrinėkime tris pagrindines priežastis, kodėl rezoliucijos žlunga, ir kai kurias moksliškai pagrįstas strategijas, kurios padės atlikti ilgalaikius pokyčius.

1. Bandymas padaryti per daug vienu metu

Viena dažniausių žmonių daromų klaidų – nukandama daugiau, nei gali sukramtyti. Per daug ambicingų tikslų išsikėlimas, pavyzdžiui, kasdien eiti į sporto salę arba visiškai atsisakyti cukraus, mus paruošia nesėkmei. Gyvenime atsitinka, o kai neišvengiamai paslystame, lengva pasijusti nugalėtam ir visiškai pasiduoti.

Ką daryti vietoj to: Siekite 90 procentų tikslo. Tai reiškia, kad išsirinkite tikslus, kuriuos 90 procentų esate tikri, kad pasieksite; jei negalite, darykite tai ką nors mažiau arba rečiau. Pavyzdžiui, užuot pasiryžę mankštintis kasdien, stenkitės treniruotis tris ar keturis kartus per savaitę. Gali prireikti ilgiau, kol pasieksite galutinį tikslą, tačiau daug didesnė tikimybė, kad tai įvyks.

2. Minties ar jausmo tikslų pasirinkimas

Daugelis nutarimų yra susiję su kintančiomis mintimis ar jausmais, pvz., „būk laimingas“ arba „nustoki stresuoti“. Problema ta, kad mintys ir jausmai nėra visiškai mūsų kontroliuojami, todėl tokie tikslai yra varginantys ir nepasiekiami.

Ką daryti vietoj to: rinkitės elgesio tikslus, o ne mąstymo ar jausmų tikslus. Elgesys yra kažkas, ką galite tiesiogiai kontroliuoti ir imtis veiksmų. Tai kažkas, ką kiti gali pamatyti, kaip jūs darote.

Pavyzdžiui, užuot ryžęsi „nustoti jausti stresą“, įsipareigokite „penkias minutes per dieną praktikuoti gilų kvėpavimą“. Sutelkdami dėmesį į elgesį, sukuriate aiškius, veiksmingus veiksmus, kuriuos iš tikrųjų galite pasiekti.

3. Ilgalaikės motyvacijos stoka

Kitas spąstas yra tai, kad neturite gilesnės, vertybėmis pagrįstos jūsų sprendimo priežasties. Daugelis žmonių išsikelia tikslus, remdamiesi kančia („noriu gerai atrodyti su maudymosi kostiumėliu“) arba neaiškiais siekiais („noriu būti sveikesnis“). Šie motyvatoriai retai išlaiko mus dėl pokyčių diskomforto.

Ką daryti vietoj to: nustatykite vertybėmis grindžiamą savo tikslo priežastį. Vertybės yra susijusios su tuo, kuo norite būti arba kaip norite pasirodyti. Pavyzdžiui, užuot sakę „noriu numesti svorio“, galite pasakyti: „Aš noriu būti aktyvesnis ir aktyvesnis su savo vaikais“.

Taip pat svarbu pripažinti, kad sveikata nėra vertybė – tai sritis. Kaip geresnė sveikata leis jums išreikšti, kuo norite būti, ar išreikšti savo vertybes? Suprasdami šią gilesnę motyvaciją, galite laikytis savo ryžto net tada, kai tai yra sudėtinga.

Geresnės strategijos kūrimas

Ilgalaikiai pokyčiai nėra susiję su valios jėgomis – tai yra pasiruošimas sėkmei, įgyvendinant realistiškus, vertybėmis grindžiamus ir įgyvendinamus sprendimus. Visa tai remia mokslas! Prisiminkite:

Laikykite jį valdomu: pasirinkite 90 procentų tikslų, kuriuos esate tikri, kad galėsite pasiekti.

Sutelkite dėmesį į veiksmingą elgesį: pasirinkite elgesio tikslus, kuriuos valdote.

Prisijunkite prie savo vertybių: nustatykite gilesnę savo sprendimo „kodėl“ pusę.

Žengdami į naujus metus, atsisakykite žlugusių sprendimų ir vadovaukitės labiau mokslu pagrįstu, tvariu požiūriu į pokyčius. Jūsų būsimas aš jums padėkos.

Šaltinis: www.psychologytoday.com

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder