Europos aktualijos

Per pastaruosius 6 mėnesius ES planavo ir išbandė savo bendrą pasirengimą ir gebėjimą valdyti sudėtingas krizes. 

Šių metų pratybų leidimas reikšmingai sustiprino ES gebėjimą reaguoti į galimas hibridines krizes ir ES viduje, ir išorėje.

Pratybos prasidėjo rugsėjo 30 d. ir vyko dviem etapais. Pirmasis etapas buvo skirtas Bendros saugumo ir gynybos politikos karinės operacijos planavimui ir koordinavimui per konsulinę krizę. 

Antrasis etapas buvo sudarytas iš daugiapakopių simuliuotų hibridinių scenarijų, tarp jų ir ES piliečių evakuacija iš konflikto zonos.

Pratybose aktyviai dalyvavo ES institucijos, įstaigos ir agentūros, 24 ES valstybės narės, JAV ir Norvegija, išbandydamos savo sprendimų priėmimo ir veiklos galimybes, taip pat didindamos pasirengimą ir atsparumą. ES lygio mechanizmai palaikė atsaką į sudėtingą hibridinę krizę.

Tai apėmė diskusijas tarp ES valstybių narių ambasadorių ir ES Tarybos Integruoto politinio krizių valdymo mechanizmo bei Komisijos krizių valdymo priemonių, pavyzdžiui, Skubios pagalbos koordinavimo centro, aktyvavimą, kuris yra ES civilinės saugos mechanizmo dalis.

„Integrated Resolve 2024“ taip pat prisidėjo prie ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimo personalo lygiu, kaip numatyta 2016 m. Varšuvos ES ir NATO bendroje deklaracijoje. Pratybose buvo išbandyta abiejų organizacijų koordinacija valdyti paralelias krizes.

Šios plataus masto pratybos suteikė galimybę laiku sustiprinti ES pasirengimą, atitinkantį ES Strateginį kompasą, kuriame nurodyti bendri grėsmių vertinimai ir krizių valdymo strategijos. 

Simuliuodama reakciją į galimas hibridines grėsmes ir kampanijas, įskaitant dezinformaciją, užsienio informacijos manipuliavimą ir kišimąsi konkrečioje situacijoje, ES dabar yra geriau pasirengusi užtikrinti greitą, vieningą ir veiksmingą krizių valdymą, atsaką ir komunikaciją ateities iššūkių akivaizdoje.

Komisija džiaugiasi, kad ES ir G7 partneriai pasiekė bendrą sutarimą dėl 45 mlrd. eurų paskolų suteikimo, siekiant paremti skubius Ukrainos biudžeto, karinius ir atkūrimo poreikius (apie 50 mlrd. JAV dolerių). 

Tai patvirtina, kad ES ir G7 partneriai vykdo įsipareigojimą, kurį prisiėmė birželio mėnesį Apulijoje vykusiame G7 lyderių susitikime. Šios paskolos bus aptarnaujamos ir grąžinamos iš būsimų ypatingų pajamų, gautų dėl įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų.

Šis susitarimas pabrėžia ES ir jos G7 partnerių tvirtą pasiryžimą remti Ukrainą jos kovoje už laisvę, atsigavimą ir atkūrimą.

ES paskolų grąžinimo mechanizmas

Sutarimą tarp G7 narių palengvino ES sukurtas Ukrainos paskolų bendradarbiavimo mechanizmas. Šis mechanizmas, neseniai patvirtintas teisės aktų leidėjų pagal Komisijos pasiūlymą, gaus ypatingas pajamas, gaunamas iš Rusijos valstybinių aktyvų įšaldymo ir kitų savanoriškų valstybių narių ar trečiųjų šalių įnašų. 

Šie ištekliai bus skirti Ukrainai grąžinti pagrindinę paskolos sumą ir palūkanas pagal tinkamus dvišalius paskolų susitarimus su G7 partnerių paskolų teikėjais pagal „Ypatingų pajamų skatinimo (ERA) paskolos Ukrainai“ iniciatyvą.

Norėdama užtikrinti, kad Ukraina gautų visą G7 lyderių pažadėtą finansinę paramą, ES pademonstravo lyderystę suteikdama leidimą prisidėti prie šios iniciatyvos su išskirtine ES makrofinansine parama (MFP), kuri gali siekti iki 35 mlrd. eurų.

Atsižvelgiant į patvirtintus G7 partnerių įnašus, užtikrinančius paramą, proporcingą jų ekonomikos dydžiui, ES tikisi suteikti apie 18 mlrd. eurų MFP paskolą kaip savo įnašą ERA iniciatyvai. 

Šios naujos išskirtinės MFP operacijos dėka, papildomai prie ES teikiamos paramos per 50 mlrd. eurų Ukrainos fondą, Ukraina galės pasinaudoti nuspėjama, nuolatine, tvarkinga ir laiku teikiama parama, kuri padės padengti didelę dalį Ukrainos biudžeto poreikių.

Kiti žingsniai

Po greito Komisijos pasiūlymo priėmimo šią savaitę, ES dirbs su Ukraina ir G7 partneriais, kad iki šių metų pabaigos įgyvendintų Ukrainos paskolų bendradarbiavimo mechanizmą ir MFP paskolą. Tai leistų naują ES makrofinansinę paramą Ukrainai išmokėti 2025 m.

Kontekstas

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios ES kartu su savo valstybėmis narėmis vienareikšmiškai pasmerkė Rusijos veiksmus ir suteikė precedento neturinčią paramą Ukrainai ir jos žmonėms. 

ES, jos valstybės narės ir Europos finansų institucijos bendrai suteikė beveik 122 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų, remdamos Ukrainos karo pastangas ir ekonomiką, padėdamos išlaikyti pagrindines paslaugas, teikdamos ankstyvą atstatymą, humanitarinę pagalbą ir paramą karo pabėgėliams ES.

Šeštadienį, spalio 26 d., Sakartvelo piliečiai dalyvavo Parlamento rinkimuose.

ES atidžiai sekė įvykius, vedusius į Parlamento rinkimus. Per pastaruosius mėnesius Sakartvelo žmonės parodė savo atsidavimą demokratinėms vertybėms ir savo šalies siekiui integruotis į ES.

Pagal preliminarias Tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos, vadovaujamos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR), išvadas, „rinkimų diena buvo apskritai gerai organizuota ir tvarkingai administruota, tačiau žymėta įtempta atmosfera, dažnais balsavimo slaptumo kompromisais ir keliais procedūriniais nenuoseklumais, taip pat pranešimais apie rinkėjų bauginimą ir spaudimą, kas neigiamai paveikė visuomenės pasitikėjimą procesu. 

Buvo daug pranešimų apie spaudimą rinkėjams, ypač viešojo sektoriaus darbuotojams, kas kėlė susirūpinimą dėl galimybės kai kuriems rinkėjams balsuoti nebijant pasekmių.“

Be to, rinkimų stebėtojai pranešė apie nelygias galimybes kandidatams, poliarizuotą atmosferą ir didelį susirūpinimą dėl neseniai priimtų teisės aktų poveikio rinkimų procesui.

Raginame Sakartvelo centrinę rinkimų komisiją ir kitas kompetentingas institucijas tinkamai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti bei įvertinti rinkimų nelygumus ir su jais susijusius kaltinimus. Šie nelygumai turi būti išaiškinti ir išspręsti – tai būtinas žingsnis siekiant atkurti pasitikėjimą rinkimų procesu.

ES laukia galutinės ESBO/ODIHR ataskaitos ir rekomendacijų, kurios turėtų būti įgyvendintos kuo greičiau.

Šiuo metu būtinas konstruktyvus ir įtraukiantis dialogas visame politiniame spektre. Atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas, paskelbtas spalio 17 d., ES ragina Sakartvelą priimti demokratines, išsamias ir tvarias reformas, laikantis pagrindinių Europos integracijos principų.