Sekmadienį jau daugelis kolektyvų buvo išvykę, amatininkai irgi jau tvarkėsi palapines, ruošėsi namo. Ukrainietės dar buvo likusios ir padainavo kelias dainas.
Žmonės visur kur suradę pavėsį pynė Ukrainos vėliavos spalvos juosteles. Tokia buvo moralinė šios šalies palaikymo akcija festivalio pabaigoje.
Festivalio renginiai džiugino klaipėdiečius ir miesto svečius visą savaitgalį.
Jame buvo pristatytos septynios užsienio ir dvi Lietuvos tradicinės vertybės, įrašytos į UNESCO nematerialųjį vertybių sąrašą.
Tai ne vien tik folkloras, tai įvairios tradicijos. Beje, Palangos Jurginės tik šiemet įtrauktos į tą sąrašą.
Visas tas dienas Danės skvere iki vakaro veikė amatų miestelis, kuriame tikrai buvo kur paganyti akis.
Skveras tomis dienomis gyveno savo ypatingą gyvenimą. Ne visi klaipėdiečiai išskubėjo į pliažus.
Kai kurie ir per pačius karščius šeštadienį susirado pavėsiuką, kur galėjo stebėti tradicijų pristatymus.
Festivalio organizatoriai džiaugėsi Klaipėdos žiūrovais, tomis dienomis susirinkusia fantastiška publika.
„Šiemet organizuoti festivalį nebuvo paprasta, nes tai teko daryti neįprastomis sąlygomis esant daug nežinomybės.
Todėl dvigubai džiaugiamės, kad jis įvyko. Dalyvavo puikūs kolektyvai, įdomiai ir labai profesionaliai pristatę savo retąsias vertybines tradicijas“, - VE.lt sakė Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.
Ukrainiečių situacija šiemet dėl suprantamų priežasčių buvo labai sudėtinga.
Festivalyje norėta pristatyti jų kazokų dainavimo tradicijas.
Turėjo atvykti visai kitas ansamblis, autentiškų dainų pateikėjas, bet nebuvo išleistas bijant dėl ansamblio narių gyvybių.
Tačiau labai greitai pavyko surasti kitą kolektyvą. Žinoma, atvyko tik jo moterys, o vyrai liko Ukrainoje.
„Ukrainietės stoiškai dainavo kazokų karines dainas. Per renginius, kai prabildavome apie Ukrainą, ašarų negalėjo sulaikyti nei graikai, nei kartvelai, nei kiti dalyviai“, - prisiminė N. Sliužinskienė.
Be visų kitų dalykų, festivalyje buvo pristatytos ištraukos iš šešių filmukų apie nykstančius Klaipėdos krašto kaimus.
Pasak Etnokultūros centro vedėjos, jie yra vertybė, bet dar neįtraukta į minėtą sąrašą.
„Tai ta pati dvasia, tas pats tradicijos veidas. Filmai rudenį bus rodomi mūsų centro salėje“, - teigė N. Sliužinskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą