Finansinė disciplina ar skandinaviškas minimalizmas: kaip taupoma skirtingose pasaulio šalyse?

Plačiau apie tai, kaip žmonės taupo įvairiose pasaulio šalyse, pasakoja „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Japonija: finansinė disciplina

Japonija yra plačiai žinoma dėl savo taupymo kultūros, kuri yra giliai įsišaknijusi jų gyvenimo būde. Šalis praeityje patyrė daug ekonominių iššūkių, dėl kurių taupymas tapo būtinu įpročiu siekiant užtikrinti finansinį saugumą, o šiandien – ir gerovę ateityje.

„Japonai iš prigimties yra kuklūs ir turintys stiprų saiko jausmą. Net ir uždirbantys daugiau, įprastai renkasi minimalistinį gyvenimo būdą, vengia perteklinio vartojimo ir stengiasi išlaikyti pajamų ir išlaidų pusiausvyrą. 

Vienas populiariausių taupymo būdų šalyje yra „kakeibo“, kuris išvertus iš japonų kalbos reiškia „namų buhalterija“. 

Tai yra tradicinis buhalterinės apskaitos metodas, kurio principas – atidžiai sekti ir popieriuje fiksuoti savo kassavaitines išlaidas. Kiekvienoje mėnesio pradžioje taip pat išsikeliamas finansinis tikslas, nuo kurio ir prasideda visas planavimas“, – pasakoja A. Mincienė.

Šis tradicinis metodas ne tik padeda sutaupyti pinigų, bet ir skatina sąmoningumą bei atsakingą požiūrį į pinigus, kuris leidžia japonams išlaikyti finansinę discipliną. 

Tiesa, verta paminėti, kad Japonijoje itin daug dėmesio skiriama taupymui senatvei, kadangi valstybinės pensijos yra nedidelės. Dėl šios priežasties japonai dažnai naudoja papildomas pensijų kaupimo programas, investuoja į nekilnojamąjį turtą.

Skandinaviškas minimalizmas

„Hygge“ – tai danų ir norvegų gyvenimo filosofija, kuri akcentuoja komfortą, jaukumą ir gebėjimą atrasti laimę mažuose kasdieniuose dalykuose. Šis požiūris taip pat atsispindi ir skandinavų taupymo įpročiuose, kurie dažnai remiasi minimalizmu, sąmoningumu ir ilgalaikiu planavimu.

„Skandinavų kultūroje yra giliai įsišaknijęs minimalizmas. Žmonės dažnai renkasi kokybę vietoje kiekybės, perka mažiau, bet geresnės kokybės daiktus, kurie tarnauja ilgiau. 

Tai padeda sumažinti nereikalingas išlaidas ir sutaupyti. Be to, skandinavai stengiasi vartoti sąmoningai, t. y. pirkti tik tai, kas iš tiesų reikalinga, ir vengti impulsyvių pirkinių“, – sako „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė.

Dėl atsakingo požiūrio į finansus daugelis skandinavų šeimų reguliariai planuoja savo biudžetą, stebi išlaidas ir taupo ateičiai. Tai apima ne tik taupymo sąskaitas, bet ir investicijas į pensijų fondus bei kitus ilgalaikius finansinius instrumentus. Tai jiems leidžia užtikrinti stabilumą ir saugumą ateityje.

Lietuviai ir vokiečiai: linkę vengti finansinių rizikų

Vokiečiai yra žinomi dėl savo disciplinos ir griežtų taupymo įpročių. Dauguma jų renkasi taupyti banko sąskaitose ir investuoti į saugius finansinius instrumentus, tokius kaip obligacijos. Kartu vokiečiai mėgsta planuoti savo finansus ilgalaikėje perspektyvoje, taip siekiant išvengti galimų finansinių rizikų.

„Toks kruopštus ir racionalus požiūris į finansus būdingas ir lietuviams, kurie yra linkę taupyti atsargiai ir konservatyviai. Daugelis žmonių renkasi taupymo sąskaitas bankuose, investuoja į nekilnojamąjį turtą. 

Tradiciškai lietuviai vertina saugumą ir stabilumą, todėl renkasi ilgalaikio taupymo strategijas, taip siekdami užtikrinti savo finansinį saugumą ateityje“, – lietuvių taupymo įpročiais dalinasi A. Mincienė.

Banko sąskaitose Lietuvos gyventojų laikoma pinigų suma šių metų gegužę siekė 15,58 mlrd. eurų, o terminuotuosiuose indėliuose – vos 7,22 mlrd. eurų, rodo Lietuvos banko duomenys. 

Pasak „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovės, tai rodo, kad daugelis gyventojų vis dar renkasi turimus pinigus laikyti vienoje vietoje ir jų neįdarbinti. 

Tam, kad pinigai neprarastų savo vertės ir neštų pelną, juos rekomenduojama investuoti arba padėti indėlį banke.