Po metų ar dviejų santykių tokia moteris parodo savo tikrąjį veidą. Ji sumaniai perkelia savo kaltę ant vyrų pečių. Iš esmės, iš čia ir atsiranda daugybės moterų taip mėgstami skundai: „Aš duodu jam viską ir dar daugiau! O jis! Tai jis kaltas, kad mūsų santykiai baigėsi!”
Jei pasiklausysime mielų damų, tai 99% atvejų dėl santykių žlugimo kalti esame mes ir tik mes. Magija ir fantastika.
Problema čia dar ir ta, kad tam tikras (gana didelis) procentas vyrų mielai tiki moterų žodžiais. Jie iš tiesų ima laikyti save kaltais, nors, žinoma, jokia kalte ten net nekvepia.
Kad taip neatsitiktų, įsiminkite keletą pagrindinių frazių, kuriomis moterys mėgsta perkelti kaltę nuo savo pečių ant kitų.
Kaip tu galėjai?
Štai paprasčiausias pavyzdys. Moteris susikuria anketą pažinčių svetainėje ir pradeda susirašinėti su kitais vyrais. Jos sutuoktinis tai pastebi arba bent jau pradeda įtarti.
Užuot sąžiningai prisipažinusi kaltę, moteris sušunka:
„Nesupratau? Kaip tu galėjai taip apie mane pagalvoti? Ne gėda? Aš tiek daug tavo labui padariau, o tu taip nusprendei man atsidėkoti?”
Apskritai, čia viskas yra labai paprasta. Moteris nukreipia pokalbį kita linkme ir apkaltina vyrą, kad jis, tariamai, drįso blogai apie ją galvoti.
O prisimeni, kaip tu…
Principas šiek tiek panašus į ankstesnį. Moteris nukreipia dėmesį nuo savo nusižengimo į kažką kita.
Paimkime tą patį pavyzdį su susirašinėjimu.
„Ką? Tu pamiršai, kaip prieš du mėnesius aš tave pagavau susirašinėjantį su kitomis moterimis? Geriau patylėtum!”
Tai reiškia, kad moteris paima panašią praeities klaidą ir pateisina savo elgesį tuo, kad vyras tariamai elgėsi panašiai, taip ji nukreipia dėmesį nuo konkretaus savo nusižengimo į abstraktų ginčą.
Aš nesuprantu – tu apskritai adekvatus, ar ne?
Gana gudrus triukas. Moteris tuo pat metu sumenkina vyro reikšmę, abejodama jo adekvatumu ir protiniais sugebėjimais, ir tuo pačiu metu pakyla virš jo.
Prisiminkite vaikystę. Greičiausiai turėjote kokią nors poziciją vienu iš svarbių klausimų, kurios negalėjote perteikti savo tėvams, nes jie laikė jus mažu ir nesupratingu.
Čia viskas tas pats. Moteris prisiima motinos vaidmenį, kuri bara berniuką ir įteigia jam, kad jis nėra pakankamai „suaugęs“, kad galėtų priimti ar aptarti kokį nors sprendimą.
Aš gi tave įspėjau!
Čia manipuliuojanti moteris vaidina pranašų vaidmenį – laiko save suaugusia, kuri įspėjo nieko nesuprantantį mažvaikį, kad štai to daryti negalima.
Kur slypi manipuliacija? Yra dvi pagrindinės problemos:
taip, moteris tikrai galėjo įspėti, tačiau tai nereiškia, kad ji pati protingiausia – vieną tokį teisingą įspėjimą gali lengvai užgožti dešimt ar net šimtas klaidingų.
galų gale, po vieno teisingo įspėjimo moteris pradeda jį naudoti kaip instrumentą tolesnei manipuliacijai (prisimeni, aš tave įspėjau, o tu neklausei?). Daryk, kaip pasakiau, nes kažkada seniai buvau teisi.
O kai kurios moterys tiesiog kritikuoja post factum, nors iki pat įvykio moteris galėjo turėti visiškai kitokias mintis ir kitokį požiūrį.
Gerai, aš tai supratau, bet apskritai…
Tai turbūt subtiliausia manipuliacija, kuri iš pirmo žvilgsnio tokia neatrodo.
Atrodytų, kokios čia gali būti problemos. Moteris pati nukreipė temą kita linkme ir perėjo prie visiškai kito diskusijos objekto. Tik…
Šią taktiką moterys naudoja tada, kai vyras yra kažkuo apkaltintas, bet jis lengvai gali paneigti visus argumentus. Jausdama tai, moteris iš karto pakeičia temą, neleidžiant vyrui pateisinti savęs. Viskas paprasta.
Jei vyras nepateisino savęs, vadinasi, jis kaltas, ir moteris būtinai grįš prie šios temos, bet šiek tiek vėliau, kai vyras tiesiog pamirš šį atvejį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą