Gaisre žuvusio daukšaitiškio artimieji vis dar negali rengti laidotuvių

Sausio 5 dienos naktį, gerokai po vidurnakčio, Daukšaičių padangę nutvieskė liepsnos, kurios, kaip netruko pastebėti vietos gyventojai, švietė nuo ugnies liežuvių apimto kaimo centre esančio gyvenamojo namo.

Nors ugniagesiai dėjo visas pastangas pažaboti gaisrą, negailestingos liepsnos pasiglemžė ne tik pastatą, iš kurio liko tik sienos, bet ir jame buvusio vyriškio gyvybę. 

Nuo kraupios nakties praėjo daugiau nei savaitė, tačiau žuvusiojo artimieji iki šiol negali jo palaidoti, nes kol kas nėra nustatyta sudegusiojo tapatybė.

Liepsnose žuvo žmogus

Apie Daukšaičių kaime pleškantį gyvenamąjį namą ugniagesiams gelbėtojams pranešta 1.15 valandą. Į įvykio vietą buvo išsiųstos gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos – pirmoji pasirodė Veiviržėnų ugniagesių komanda, prie kurios tuoj prisijungė kolegos iš Švėkšnos, Agluonėnų ir Gargždų.

Tramdyti gaisrą puolę gaisrininkai buvo informuoti, jog liepsnų siaubiamame name galimai yra žmogus, tad nedelsiant bandyta patekti į pastato vidų. 

Tačiau lūžo jo lubos, ir į ugnį puolęs gaisrininkas pats vos spėjo išsigelbėti. Ugnies liežuviams prislopus, gaisravietėje išties rastas stipriai apdegęs žmogaus kūnas.

Nors, kaip po įvykio žurnalistus informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas, iškart įtarta, kad gaisre žuvęs žmogus – namo šeimininkas, jo artimiesiems apie nelaimę nebuvo pranešta. Bent jau taip „Bangai“ teigė žuvusiojo sūnėnas.

Sužinojo paskutiniai

„Jei ne kaimynas, tai gal iki dabar nežinočiau apie gaisrą, nes aš planavau tik pavasarį atvažiuoti į sodybą. Įsivaizduokite, atvažiuoju ir sužinau – namų nėra, dėdės irgi. 

Man nesuvokiama, kaip taip galima elgtis, juk mes patys artimiausi jam žmonės, šeimos jis neturėjo. Be to, aš pats tame name registruotas. Tai gal ir aš degu? Niekam tai nebuvo įdomu. 

Apie nelaimę nepranešta ir mano mamai – dalies namo savininkei. Niekam nė žodžio“, – tarnybų abejingumu negalėjo atsistebėti sudegusiojo sūnėnas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. pataba), kuris žinią apie supleškėjusį namą išgirdo tik ryte, kaip minėjo, iš kaimyno.

Išgirdęs apie gaisrą vyras išskubėjo į Daukšaičius, kur gaisravietėje dar tebesidarbavo ugniagesiai, sukiojosi ir policijos pareigūnai. 

Susijaudinęs vyriškis pasakojo, jog prie jo akių buvo išneštas į maišą įdėtas dėdės kūnas, tačiau, nors jis policijai ir prisistatė, kas toks esantis, niekas nieko neva jam nesiteikė paaiškinti. „Nei kažką pasakė, nei manęs kažko klausė. Aš šokiruotas“, – dėstė pašnekovas.

Kadangi žuvusysis nei žmonos, nei vaikų neturėjo, jo sesuo ir sūnėnas praėjusį pirmadienį suskubo rūpintis laidotuvėmis, todėl nuvažiavo į tuo užsiimančią įmonę, tačiau čia jų laukė dar vienas šaltas dušas. 

Anot sūnėno, nuvykę į dokumentų tvarkymo, laidojimo ir kitas tokiu atveju paslaugas teikiančią įmonę jie išgirdo, jog gali būti taip, kad jų giminaitis bus laidojamas kaip neatpažintas asmuo.

Per gaisrą artimojo netekę giminaičiai susidūrė su sunkumais – jiems neatiduodamas mirusiojo kūnas, nes nėra nustatyta jo asmenybė. Dėl tos pačios priežasties surištos rankos ir kitiems reikalams tvarkyti.

Artimieji sukrėsti

„Jau tuo metu per radiją skelbė apie gaisrą Klaipėdos rajone, per kurį žuvo namo šeimininkas, o mums aiškina, kad nėra aišku, kas sudegė. Ar jūs galite įsivaizduoti? Sakė, sudegęs žmogus rastas lovoje susirietęs į kamuoliuką. 

Tai kas daugiau ten galėjo būti, jei ne tų namų šeimininkas? Kažkoks kosmosas, kelintame amžiuje mes gyvename?“ – vis stebėjosi mirusiojo sūnėnas, kuris po tokios žinios iškart su mama išlėkė į Klaipėdos rajono policijos komisariatą, kad išsiaiškintų, kas išties vyksta.

Pašnekovo teigimu, jo mama komisariate iškart prisistatė esanti žuvusiojo sesuo, klausė, kodėl jiems nepraneša apie nelaimę, tačiau niekas neva į platesnius paaiškinimus nesileido. 

„Tik atliktos procedūros DNR tyrimui padaryti ir paaiškinta, kad dabar atliekama ekspertizė, kuri gali užtrukti iki dviejų savaičių, ir kad dėl to negalima pasiimti palaikų laidoti“, – kalbėjo giminaičio netekęs ir pasirūpinti jo laidojimu negalintis vyras.

Šia situacija pasibaisėjusi ir jo močiutė iš tėvo pusės. Moteris tikino negalinti nė pagalvoti, kad artimuosius turintis žmogus gali būti užkastas it koks benamis. „Sakė, kad žada laidoti kaip bomžą. Kur tai matyta?“ – sukrėsta kalbėjo senolė.

Įprastos procedūros

Dėl situacijos, apie kurią pasakojo nelaimės sukrėsti giminaičiai, „Banga“ teiravosi Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko Ramūno Stasiulio. 

Šis patvirtino, kad išties šiuo metu atliekama ekspertizė, nes žmogus stipriai apdegęs, todėl reikia nustatyti jo asmenybę, kad sudegė būtent tas asmuo, o ne kuris nors kitas.

„Iš mirusiojo sesers yra paimtas mėginys DNR tyrimui atlikti, iš žuvusiojo – taip pat. Per maždaug savaitę atsakymas pareis. Čia įprastos procedūros. Ir artimiesiems viskas buvo paaiškinta – kol nebus ekspertizės išvadų, tol kūnas bus morge. 

Policija žmonių nelaidoja, tai tegu būna ramūs – po visų procedūrų jiems bus atiduoti palaikai“, – aiškino R. Stasiulis, pasak kurio, šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Viršininkui perdavėme ir artimųjų nusiskundimus dėl to, kad jiems neva nebuvo pranešta apie nelaimę. „Viską jie žino, niekas nuo jų nieko neslepia. 

Mes tyrimą privalome pradėti per parą, tai buvo padaryta. Čia nėra kažkoks prioritetinis tyrimas, nes, kaip rodo pirminiai duomenys, nusikaltimo čia nėra. 

Tikėtina, kad gaisras kilo nuo neatsargaus rūkymo, tačiau oficialaus atsakymo dar nėra“, – paaiškino komisariato vadovas.

Teisininkas pataria

Su „Banga“ bendravęs mirusiojo sūnėnas tikino, kad bėdų yra ne tik dėl to, kad jiems neatiduodamas kūnas. Anot paš­nekovo, žuvusiojo artimiesiems neleidžiama prieiti prie jo banko sąskaitų. Žmonės baiminasi, kad šios gali būti iššluotos.

„Neslėpsime – dėdė visą gyvenimą išgerdavo. Žinome, kad jo banko kortele naudojosi svetimi žmonės, tad mums svarbu prieiti prie sąskaitų ir įsitikinti, ar pinigai vietoje. 

Gali mūsų, artimųjų, ir neprileisti, bet tegu patikrina policija. Mes, giminaičiai, duodame visus leidimus tam. Tačiau ši nieko nesiima, nei prokuroras leidimą tam duoda. Todėl negalime tvarkyti jokių reikalų, mūsų rankos surištos. Kol kas neturime jokių žinių ir nežinome, ką toliau daryti“, – kalbėjo vyras.

Ką turi žinoti tokioje ir panašioje situacijoje atsidūrę žuvusiojo artimieji, kur jie pirmiausia turi kreiptis, teiravomės advokatų kontoros „Win & Law“ Simonavičius ir partneriai advokato Raimondo Simonavičiaus.

Anot jo, kai randamas neatpažinto žmogaus lavonas, informacijos apie mirties priežastį patikrinimo metu policija turi imtis priemonių mirusiojo asmenybei nustatyti, rasti mirusiojo artimuosius ar jo teisėtą atstovą ir informuoti juos apie asmens mirtį.

„Tačiau, nepavykus nustatyti mirusiojo asmenybės, bet kuriuo atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, – aiškino teisininkas. – Kai mirties priežastis neaiški, o ikiteisminis tyrimas nepradedamas, mirusiojo artimiesiems ar įgaliotam atstovui turi būti išaiškinama, kad, vadovaujantis Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarka, medicininį mirties liudijimą gali išduoti gydytojas patologas ar teismo medikas, atlikęs lavono pomirtinį patologijos tyrimą.“

Šiuo atveju, advokato teigimu, žuvusio asmens artimas asmuo gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją ir pranešti duomenis apie tai, kas jam yra žinoma apie gaisro faktą bei name gyvenusius asmenis, nes tai palengvintų institucijos tyrėjų darbą, nustatant žuvusiojo asmenybę ar identifikuojant žuvusiojo artimuosius.

„Tačiau bet kuriuo atveju su žuvusiu asmeniu susiję asmenys (jų atstovas) galėtų gauti jiems reikalingą informaciją apie byloje surinktą medžiagą. 

Reikėtų vadovautis LR generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-57 patvirtinta tvarka, kurioje nurodyta, kad su žuvusiuoju susijęs asmuo arba jo atstovas turi teisę teikti prašymą prokuratūrai, siekdamas susipažinti su ikiteisminio tyrimo institucijos surinkta bylos medžiaga, nurodydamas pateikusio asmens suinteresuotumą su žuvusiuoju asmeniu“, – teigė R. Simonavičius.

Įvertinus prašymo susipažinti su bylos medžiaga pateikimo pagrindus ir motyvus, prokuroras esą priima sprendimą  leisti susipažinti su visa tyrimo medžiaga, leisti susipažinti su jo dalimi ar atsisakyti leisti susipažinti.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad ši konsultacija yra bendrinio pobūdžio ir, priklausomai nuo individualios situacijos, gali keistis. Todėl, siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos, rekomenduojama kreiptis į advokatą.

Komentaras

Advokatų kontoros „Win & Law“ Simonavičius ir partneriai advokatas Raimondas SIMONAVIČIUS komentuoja, kas turi teisę priimti mirusiojo palikimą:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Nustačius, kad asmuo turi teisę priimti palikimą po mirusiojo mirties, pirmiausia įpėdiniai pagal įstatymą (testamentą) turėtų kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus būtina atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tuo pačiu įpėdiniai pagal įstatymą (testamentą) palikimo atsiradimo vietos notaro gali prašyti, kad būtų išduotas liudijimas, suteikiantis teisę įpėdiniams gauti informaciją apie mirusiojo turtą, įskaitant, bet neapsiribojant piniginėmis lėšomis, esančiomis bet kurioje kredito įstaigoje, turtines teises ir pan.

Ir tik, gavus notaro liudijimą, įpėdinis turi teisę kreiptis į kredito bei kitas įstaigas dėl piniginių lėšų ar kito mirusiojo turto.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder