Galingo garso beieškant: nestabdo net skylantys automobilių stiklai

Garsios muzikos automobilyje mėgėjai ieško bendraminčių, su kuriais dalijasi patirtimi ir patarimais, rengia susibūrimus. Vienas tokių garso entuziastų klubų - „Memel Bass Crew“ - praėjusį savaitgalį uostamiestyje minėjo penkerių metų sukaktį.

Vienas klubo įkūrėjų T. Michniovas sakė, kad tikslas buvo į susibūrimą sukviesti klubo narius, bendraminčius, kurių pomėgis yra muzika automobiliuose, garso sistemos. Šiuo metu klubas vienija daugiau nei 20 narių - ir vyrus, ir moteris.

„Vieni lenktyniauja, kiti laksto gatvėmis, o mes propaguojame muziką automobiliuose. Dalyvaujame varžybose, vyksta čempionatai. Mūsų klube yra keletas žmonių, kurie laimi prizines vietas, aš taip pat. Norisi tobulėti, plėsti veiklą, paskatinti prisijungti daugiau žmonių. Esame atviri ir kviečiame visus norinčius“, - sakė klubo atstovas.

„Kibiriukai“ be galinių sėdynių

T. Michniovo teigimu, dažnai niekuo išoriškai neišsiskiriantys automobiliai, kaip pats sako, paprasti „kibiriukai“, būna prikimšti brangios įrangos, prie tokių automobilių būna praleista daugybė valandų pritaikant, ruošiant automobilį, kad jis atlaikytų įspūdingą garsą ir jo sukeliamą vibraciją, tvarkant visą garso sistemą, kad ji būtų galingesnė. Neretai paaukojamos ir galinės sėdynės, nes kitaip netelpa visa reikalinga įranga.

Neišvengiamos ir papildomos išlaidos, kai technika ar automobilis nuo garso sugenda.

"Sunku pasakyti, kiek reikėtų investuoti norint dalyvauti varžybose. Neužtenka turėti galingą žemų dažnių garsiakalbį ir galingą stiprintuvą. Reikia dar kalbėti apie elektrą, akumuliatorius, generatorius, laidus.

Bet visko pagrindas yra fizika - reikia labai daug skaičiuoti.

Per dieną automobilio tikrai neparuoši. Aš savo automobilį tobulinu jau antrą sezoną. Aišku, buvo ir praradimų. Pavyzdžiui, nuo garso ir vibracijos trūko priekinis stiklas, perpus lūžo stogas, tiesiog plyšo metalas", - vardijo T. Michniovas.

Pasak jo, norint galingos garso aparatūros, reikėtų nesidairyti į naujus automobilius, nes kuo jie naujesni, tuo sunkiau juos modifikuoti. Naujuose automobiliuose yra daugybė elektronikos, kompiuterių, jų sistemos jautrios. Būna, kad nuo garso įrangos net iššauna oro pagalvės.

„Kuo senesnis automobilis, tuo jo kėbulas yra tvirtesnis. Aišku, yra speciali vibromedžiaga, kuria galima padengti automobilio vidų. Mano visas automobilis tokia išklijuotas. Dar per vidurį yra statramstis, prilaikantis stogą, kad jis mažiau linguotų, ir taip toliau“, - rodydamas savo automobilį pasakojo T. Michniovas.

Garsiau už kylantį lėktuvą

Pats Tomas savo automobilio garso sistema yra pasiekęs 154 decibelų garsą. Kad būtų lengviau palyginti - kylantis lėktuvas skleidžia 120-125 decibelų garsą. Dar svarbu ir muzikos dažnis. Kuo jis žemesnis, tuo labiau jaučiama vibracija. Aukštesni dažniai labiau veikia klausą.

„Žemi dažniai kelia plaukus ir panašiai. Sėskit - parodysiu. Bet mes mieste nesidraskome, miegamuosiuose rajonuose taip pat muzikos neleidžiame, kad nepykdytume kaimynų. Tiesiog susirenkame atokesnėse vietose, varžybose, kur galima parodyti, ką gali aparatūra“, - sakė Tomas.

Paklaustas, kaip susidomėjo automobilių garso technika, T. Michniovas teigė, kad nuo jaunystės, vos gavus vairuotojo pažymėjimą, važiavimas automobiliu buvo neatsiejamas nuo garsios muzikos, kuri patraukia praeivių dėmesį.

„O man patinka dėmesys“, - šypsojosi Tomas.

Jis prisiminė, kad rimčiau garso sistemomis susidomėjo prieš maždaug penkerius metus, kai pusbrolis savo automobiliui nusipirko brangų labai garsios firmos garsiakalbį.

„Mane apėmė sportinis azartas ir jam pasakiau, kad galiu už perpus mažesnį biudžetą į savo automobilį susidėti įrangą, kuri decibelais aplenks jo įrangą. Ir aš jį aplenkiau. Tada pusbrolis nusipirko galingesnę. Nenorėjau pasiduoti ir vėl stengiausi jį aplenkti. Taip lenktyniavome, kol jam atsibodo“, - prisiminęs juokėsi T. Michniovas.