Specialistai pataria, jog nereikėtų viso dėmesio sutelkti į materialius dalykus, geriau džiaugtis vienas kitu, o prie šventinio stalo reikėtų elgtis protingai, mat pokalėdinis periodas gali priversti apsilankyti ligoninėje.
Pagrindinis specialistų patarimas, kaip per šventes išvengti nemalonių pojūčių, paprastas - jausti saiką ir visko ragauti po truputį.
„Be to, ant stalo reikėtų vengti dėti perdirbtus maisto produktus, tai reiškia, kad būtų kuo mažiau vytintų, rūkytų gaminių“, - patarė internetinės mitybos platformos emityba.lt vadovė, dietologė Roberta Mišeikienė
Pasak jos, ant šventinio stalo dėti reikia namuose pagamintą maistą, kad jis būtų absoliučiai aiškus.
„Jeigu gaminate vištienos krūtinėlę, ją reikėtų patiems pasiruošti namuose, kad tai būtų visiškai natūralus maistas. Taip pat reikėtų vengti daug riebalų, ypač jeigu šventės metu bus vartojamas alkoholis.
Ši kombinacija visiškai išbalansuoja žarnyną“, - patarimais dalijosi dietologė.
Ji pasakojo, jog dažnai švenčių metu žmonės net nesusimąsto, kokį krūvį turi pakelti skrandis.
„Įsivaizduokite, jei ant raugintų kopūstų, maišytų su rūkytomis dešromis, dar užpilame gazuoto limonado, po to suvalgome tortą, kuriame pridėta įvairiausių medžiagų, kur kūnas neturi net fermentų, kaip suskaidyti“, - kalbėjo emityba.lt vadovė.
Ji pridūrė, jog labai svarbu judėti, ne tik sėdėti prie stalo.
„Galima žaisti įvairius žaidimus, šokti, dainuoti. Juk šventės yra ne tik apie maistą. Aktyvūs užsiėmimai su artimaisiais atitraukia dėmesį nuo maisto, tad reikia kviesti visus pajudėti, kažką pažaisti“, - patarė dietologė.
E. Mišeikienė pabrėžė, jog taip pat labai svarbu įvertinti savo sveikatos būklę.
„Labai dažnai vyresni žmonės vartoja įvairius vaistus nuo ligų. Tokie žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, prisivalgo sunkiai virškinamų patiekalų ir jiems pablogėja.
Gydytojai sako, jog baigiasi šventės ir visada ligoninės prisipildo ligonių su įvairiomis patologijomis: skrandžio sutrikimai, infarktai, insultai, akmenys pradeda eiti, pankreatitas ir taip toliau“, - galimas pasekmes vardijo E. Mišeikienė.
Persivalgius negalima eksperimentuoti
Jeigu persivalgymo išvengti nepavyko, dietologė patarė leisti skrandžiui pailsėti.
„Galite išgerti vaistažolių arbatos, tačiau reikia žinoti, kokia arbata jums padeda, nereikėtų bandyti kažko naujo ar eksperimentuoti. Geriausia gerti vandenį.
Persivalgymas turbūt yra vienintelė situacija, kada reikia praleisti pusryčius. Kitą dieną po persivalgymo reikėtų maistą valgyti tik per pietus, kad skrandis galėtų kiek įmanoma labiau viską suvirškinti.
Jeigu žmogus yra sveikas, atsikėlus ryte tikrai derėtų pasivaikščioti, kad padėtume viską išjudinti, kad peristaltika atsigautų“, - patarė emityba.lt vadovė.
Anot specialistės, prieš griebiantis virškinimą gerinančių papildų ir fermentų, reikėtų pasitarti su specialistais.
Didėja maisto švaistymas
Gausiais patiekalais nukrautas stalas kelia ne tik persivalgymo riziką, bet ir dar labiau aštrina maisto švaistymo problemą.
Kalėdiniu laikotarpiu maisto produktų išmetame daugiau nei bet kuriuo kitu metų laiku, o dėl didesnio poreikio transportuoti maistą į parduotuves auga išmetamas CO2 kiekis.
Anot „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovės Monikos Urbelytės, kad per šventes nenukentėtų ne tik planeta, bet ir šeimos biudžetas, šventinį meniu reikėtų planuoti atsakingai.
„Pirmiausia tiksliai suskaičiuokite, kiek žmonių sės prie kalėdinio stalo. Tik tai padarę planuokite, kokių patiekalų šiam skaičiui reikės. Taip pat rekomenduojama šventinį meniu planuoti pagal jau turimus produktus - galbūt namuose spintelėje guli užsilikęs kruopų maišelis ar konservuotos daržovės bei pupelės“, - pranešime spaudai sakė M. Urbelytė.
Šventiniam stalui svarbu rinktis tokius patiekalus, kurių kiekį vienam žmogui paprasta apskaičiuoti.
Jei jūsų kalėdinio stalo pažiba - keptas kalakutas, antis, višta ar bet koks kitas karštas patiekalas iš mėsos, reikia atidžiai apskaičiuoti ne tik mėsos, bet ir garnyro bei salotų kiekį.
Svarbu pasirūpinti ir po Kūčių vakarienės likusiais maisto likučiais - juos sudėti į sandarius indelius ir padėti vėsiai.
Džiaugsmą teikia ryšys
Psichoterapeutė Regina Matvijenko teigia, jog nuo šventinio šurmulio ir dovanų pirkimo streso apsaugo išankstinis planavimas ir pasiruošimas.
„Mažiau streso patiria tie, kas pirkti dovanas pradeda anksčiau nei paskutinę savaitę. Susitelkimas, apsitarimas šeimoje, kaip mes keisimės dovanom, ar kiekvienam pirksime dovanėles individualiai, ar dovanomis keisimės šeimomis ir panašiai. Žinodami viską iš anksto, galime tikslingai mąstyti, kaip galėtume nudžiuginti tą žmogų“, - pasakojo R. Matvijenko.
Psichoterapeutė taip pat patarė labai nesisieloti dėl to, jei kažkas vyksta ne pagal planą, pavyzdžiui, vėluoja dovanos.Artimuosius galime labai nuoširdžiai pasveikinti primindami jiems, kokie jie mums brangūs, kaip mes juos mylime.
„Nereikia sudėti tiek reikšmės į dovanas. Reikia atsipalaiduoti, svarbu, kad mes matome tą žmogų, kad galime jį apkabinti. Mums svarbus pats ryšys, o ne materialūs dalykai. Svarbiausia, kad turime ryšį su vienu ar kitu žmogumi, reikia džiaugtis tuo“, - kalbėjo pašnekovė.
Labai stipriai nereikėtų sielotis ir tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių per šventes pas artimuosius atvykti negalės.
„Jei nepavyksta nuvažiuoti pas artimuosius, tam yra ryšio priemonės. Juk prieš porą metų, kai buvo karantinas, visi taip ir šventėme Kalėdas“, - kalbėjo R. Matvijenko.
Psichoterapeutė taip pat patarė, ką daryti, jei susitikę su artimaisiais papuolėte į situaciją, kur liečiamos jums nemalonios temos ar klausimai - norint išsisukti geriausia pasitelkti humorą.
„Šventės yra apie gerą nuotaiką, džiaugsmą, todėl humoras visai puikiai čia tinka. Kažkaip pajuokauti ir nelįsti į rimtas diskusijas temomis, kuriomis tuo momentu nenorime kalbėti“, - patarė R. Matvijenko.
Išėjusius reikia prisiminti su dėkingumu
Visgi psichoterapeutė pastebi, jog artimo netekusiems žmonėms šventinis laikotarpis gali kelti sumišusius jausmus.
„Pirmais metais po artimojo mirties būna pasimetimas. Paaštrėja supratimas, aplanko tokia nuotaika, kad per šias šventes jau tėčio, mamos ar dar kokio artimo žmogaus jau nebebus, nes jis turėjo vietą tame šventės šurmulyje, kažką nešdavo, būdavo asmenybė, sukurdavo kažkokią nuotaiką, galbūt darydavo staigmenas, gamindavo kokį nors patiekalą“, - pasakojo R. Matvijenko.
Ji taip pat teigė, jog tokius jausmus gali kelti ir tai, jog įprastai su artimaisiais susitinkame per šventes.
„Sukyla liūdesys ir suvokimas, kad gyvenimas yra baigtinis. Mes, suaugę žmonės, dažniausiai su artimaisiais susiburiame per šventes, dėl to ir atsiranda mintys, jog artimo žmogaus jau nebebus“, - teigė psichoterapeutė.
Pasak jos, liūdesys ir gedėjimas yra procesas, jis yra tęstinis.
„Išėjęs žmogus kiekvieno artimo žmogaus sieloje palieka pėdsaką: galbūt su juo buvo smagu kažką veikti, galbūt jis kažko jus išmokė. Reikia prisiminti, branginti ir mintyse padėkoti tam išėjusiam žmogui, kad buvo jūsų gyvenime“, - patarė R. Matvijenko.
Dovanas reikia apgalvoti
Nors specialistai dovanas pataria pirkti anksčiu nei likus kelioms dienoms iki Kalėdų, net ir paskutinės minutės dovanos pirkimas gali kelti mažiau streso, jei apgalvosite, kam ir ko gali reikėti.
„Huawei“ išplatintame spaudos pranešime teigiama, jog naujausia „eBay“ apklausa apie vartotojų įpročius šventiniu laikotarpiu atskleidė, kad daugiau nei 64 proc. respondentų pirmenybę teikia apgalvotoms, o ne brangioms dovanoms.
Pavyzdžiui, jei žmogus mėgsta gaminti ar ragauti įvairius patiekalus, jam puikiai tiks receptų knyga, naminių užkandžių krepšelis ar galimybė dalyvauti maisto gamybos edukaciniuose užsiėmimuose.
Adrenalino mėgėjus ir nuotykių ieškotojus visada gali nustebinti gera žiemos pramoga, Lietuvoje yra daugybė vietų, kurios siūlo aktyvias pramogas viduje ir lauke šaltuoju sezonu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą