Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį į keletą pirmojo karantino metu išryškėjusių problemų ir pataria, kaip jas spręsti.
Atpratę nuo kontaktinio mokymo vaikai gali bijoti gyvo bendravimo su mokytojais, jautriau priimti nesėkmes. Tokios baimės gali atsirasti tiems, kurie mokydamiesi namuose gavo daug pagalbos iš tėvų. Prieš siųsdami atliktas užduotis mokytojui, vaikai prašydavo tėvų jas patikrinti.
Tai vaikai, kurie bijo klysti, bijo nuvilti savo tėvus, gauti blogą įvertinimą, nes patys tėvai jautriai reaguoja į vaiko nesėkmę. Taip siekdami apsaugoti savo vaikus nuo nesėkmių, stiprina jų nepasitikėjimą savimi.
Auklėjant vaikus ir kalbantis su jais svarbu perteikti jiems žinią, kad klaidos yra gerai, nes tai yra mokymosi ir patirties dalis.
Vaikai intravertai karantino metu dėl nuotolinio mokymosi dar labiau užsisklendė savyje ir jaučia įtampą artėjant kontaktiniam mokymui mokykloje.
Kontaktinė mokymosi forma palankesnė ekstravertams, greitai užmezgantiems ryšius su kitais žmonėmis, lengvai reiškiantiems mintis ir jausmus. O štai intravertai daugiau dėmesio skiria vidiniam pasauliui, sąvokoms ir idėjoms. Jiems reikia asmeninio laiko ir erdvės apmąstymams, jie teikia pirmenybę individualiam darbui ir bendravimui. Nuotolinis mokymasis šiems vaikams suteikė galimybę mokytis tokiu būdu, kuris jiems priimtiniausiais, todėl šiems vaikams gali prireikti daugiau laiko adaptacijai grįžus į mokyklos suolą.
Asmeninis kontaktas
Mokytojai, pastebėję, kad vaikas klasėje būdamas tarp žmonių jaučiasi nelabai jaukiai, gali pritaikyti karantino metu įgytus įgūdžius. Šiems vaikams geriau jaustis padėtų dažniau skiriamos individualios užduotys ar užduotys poroje.
Taip pat intravertams priimtinesnė atsiskaitymo forma raštu. Atsiskaitinėdami viešai prieš klasę jie nerimauja labiau nei ekstravertai, tačiau gali puikiai paruošti prezentaciją namuose su balso įrašu. Intravertams svarbus asmeninis kontaktas, tad, sėdėdami pirmuose suoluose, jie jaus kontaktą su mokytoju ir galės drąsiau klausti.
Pripažinti nerimą
Tėvams svarbu priimti vaikams dėl grįžimo į mokyklą kylantį nerimą kaip natūralų jausmą. Juk panašiose situacijose nerimauja dauguma žmonių.
Tad pirmiausia išklausykite vaiko, pasitikslinkite, kas jam iš tiesų kelia nerimą, ir pripažinkite vaiko jausmus. Tarkitės su juo ir klauskite, kas padėtų šį nerimą sumažinti.
Atraskite jūsų vaiką padrąsinančius žodžius, priminkite jo paties teigiamas patirtis.
Jei matote, kad patiems pasikalbėti su vaiku jau nebeužtenka, apsvarstykite galimybę kreiptis į profesionalą. Yra nustatyta, kad daugiau nei 13 proc. žmonių susiduria su socialinėmis baimėmis, tad įvertinkite, gal ir jūsų vaikui yra reikalinga psichologo konsultacija.
Kaip sugrįžti į režimą
Nemažai vaikų nuotolinio mokymosi metu radikaliai pakeitė savo dienos režimą, eidavo miegoti vėliau nei įprastai, keldavosi taip pat vėliau. Prasidėjusios vasaros atostogos tikrai nesugrąžino jų į įprastas vėžes, tad vėl priprasti prie didesnės disciplinos ir dienos rutinos gali būti sunku, vaikas gali pradėti praleidinėti pamokas.
Nors per pirmąsias mokslo metų savaites dauguma vaikų prisitaiko prie pasikeitusio režimo, tačiau ne visiems tai pavyksta padaryti lengvai.
Tad dar prieš prasidedant mokslo metams su vaikais svarbu aptarti numatomus pasikeitimus dienotvarkėje, jiems grįžus į mokyklą. Jeigu nutiktų taip, kad vaikas pradėtų praleidinėti pamokas, tėvams svarbu vėl kalbėtis, aiškintis priežastis.
Jeigu vaikas pramiegojo, vertėtų kartu su juo pasvarstyti, kaip galima spręsti atsikėlimo laiku klausimą.
Svarbu neteisinti pamokų praleidinėjimo be rimtos priežasties ir leisti vaikui pačiam suprasti pasekmes ir prisiimti atsakomybę.
Taip, vaikui bus nemalonu, kai reikės teisintis mokytojui, bet tai skatins patį vaiką prisiimti atsakomybę, kad daugiau netektų patirti gėdos.
Karantinas pakoregavo daugelio žmonių kūno formas, ne išimtis ir vaikai. Atsiradęs antsvoris, pastambėjęs kūnas, pasunkėjęs judėjimas gali kelti ne tik diskomfortą, tačiau ir versti gėdytis savo išvaizdos, gali atsirasti vengimas bendrauti. Išvaizdos pokyčiams itin jautrūs paaugliai. Grįžtant į mokyklą bendraamžių vertinimo, patyčių baimė jiems gali kelti didelių sunkumų.
Tėvai neturėtų bandyti įtikinti savo atžalų, kad antsvorio nėra, bet daugiau kalbėtis su vaikais apie tai, kas juos neramina.
Vaikai dažnai linkę apibendrinti, manydami, kad visi klasiokai tyčiosis. Galite pasikalbėti apie tai, kurių klasiokų replikų vaikas bijo ir kas iš draugų jį palaiko. Galbūt su kai kuriais klasiokais vaikas gali susitikti baigiantis vasaros atostogoms, susitarti kartu eiti į mokyklą. Tai labai padrąsintų.
Dauguma vaikų, grįžę prie kontaktinio mokymosi, būdami bendroje erdvėje, atlikdami bendras užduotis, bendravimą ir santykius atkurs savaime. Paskatinti bendravimą gali mokytojai, pradžioje duodami užduotis porose ar komandose. Jeigu visgi matytumėte, kad sunkumai santykiuose su bendraamžiais išlieka, svarbu suprasti sunkumų tikrąsias priežastis. Kai kuriais atvejais dėl to verta kreiptis ir psichologinės pagalbos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą