Grįžote po emigracijos? Ką svarbu žinoti perkant būstą?

Tai paskatino ne tik „Brexit‘as“, bet ir COVID-19 pandemija, gerėjanti šalies ekonominė padėtis ir paprasčiausias namų ilgesys.

Visgi reemigravus į Lietuvą dažnai susiduriama su sunkumais – Edvard Arnatkevič, banko „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje, pastebi, kad grįžę emigrantai dažnai kreipiasi dėl būsto paskolos, nors jos gauti dar negali – tam reikia pasiruošti.

Paskolą sunkiau gauti grįžusiems iš Anglijos, Norvegijos ir Švedijos

Specialisto teigimu, norint kreiptis paskolos, pirmiausiai reikia būti deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje. „Kiti aspektai yra vertinami gan standartiškai. Jeigu žmogus grįžo po kelių mėnesių darbo Airijoje, Vokietijoje ar Nyderlanduose ir uždarbį gaudavo į lietuvišką sąskaitą, problemų nekils“, – papildo E. Arnatkevič.

Nesklandumai, susiję su būsto paskola, emigrantams kyla tada, jei jie dirbo itin lietuvių pamėgtose ne euro zonos šalyse, tokiose kaip Norvegija, Jungtinė Karalystė, vis dažniau tautiečiai išvyksta ir į JAV ar netgi Vidurio Rytų šalis.

„Ne euro zonos šalyse veiklą vykdančios įmonės atlyginimus paprastai perveda į savo šalių bankų sąskaitas, o tai jau problema – kai kurios finansų įstaigos pajamų, saugomų ne lietuviškose sąskaitose, nevertina“.

Dažnai nevertinami ir tie pinigai, kurie įnešami kita valiuta nei euras. Tad, net jeigu dirbate Norvegijoje ir atlyginimą gaunate į lietuvišką sąskaitą, bankai šių pajamų nevertins, kadangi svyravimai tarp valiutų gali sukelti papildomų rizikų.

Kai kuriems gali tekti įdėti daugiau pastangų

Kitaip tariant, kai kuriais atvejais emigrantams gali tekti įdėti papildomų pastangų ir grįžus į Lietuvą būstą iš pradžių kurį laiką nuomotis.

„Paprastai kredito įstaigos vertina asmens pusmečio pajamas, tad jeigu emigracijoje uždirbtos pajamos Lietuvoje negali būti vertinamos, teks šalyje išdirbti bent 6 mėn.“, – sako pašnekovas.

Tokiu atveju gali būti susiduriama su kita problema, kai Lietuvoje gaunama mažiau pajamų nei emigracijoje. Ir nors asmuo turi sukaupęs nemažą pradinį įnašą, paskolos būstui jis gauti negali, nes kredito įstaigų vertinamos pajamos – per žemos.

E. Arnatkevič teigia, kad taip nutikus, rankų nuleisti nereikėtų, kadangi sprendimų yra: „Paskolą imti galima su bendraskoliu. Tokiais atvejais galima įnešti ir didesnį pradinį įnašą.“

Taip pat pastebima tendencija, kad vis daugiau lietuvių dirba užsienyje, tačiau gyvena ar bent jau yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tokiu atveju, kai pajamos yra gaunamos iš šalies, kurios nacionalinė valiuta yra euras, paskolos gavimo procedūra yra standartinė.

Grįžusieji iš užsienio gali pasinaudoti ir valstybės parama

E. Arnatkevič mano, kad kai kurie grįžusieji iš užsienio nežino apie galimybę pasinaudoti valstybės parama jaunoms šeimos, norinčioms įsigyti būstą viename iš Lietuvos regionų arba panašia parama būsto nuomai ar pirkimui visoje Lietuvoje. „Norint gauti valstybės paramą, reikia deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, o šeimos paramos atveju – sutuoktiniai arba partnerystės sutartį turintys asmenys turi būti iki 36 m. amžiaus arba vienas iš tėvų turi auginti vaiką vienas“, – priduria „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.

Be abejo, gaunantys paramą negali jau turėti gyvenimui tinkamo būsto Lietuvoje ar užsienyje, o paramos šeimai atveju, būstas gali būti įsigyjamas tik tam tikruose šalies regionuose. Verta turėti omenyje ir tai, kad šiuo metu Seime yra itin daug teisėkūros iniciatyvų, susijusių su panašios paramos įstatymais, todėl ateityje padėtis gali keistis. Dėl bet kokios paramos ar kitos pagalbos reemigravusiems asmenims, kviečiame kreiptis į „Renkuosi Lietuvą“ organizaciją.