Gyvenančių „nuo algos iki algos“ mažėja, vis daugiau gyventojų taupo reguliariai

Vis dėlto didelių finansinių atsargų juodai dienai didžioji dalis lietuvių dar nėra sukaupusi – pusmetį netekę darbo išgyventų vos keturi iš dešimties.

Tyrimų bendrovės „Kantar“ atlikta apklausa, kurią užsakė „IPF Digital Lietuva“, valdanti prekės ženklus „Creditea“ ir „Credit24“, parodė, kad žmonių, kuriems po visų būtinų mėnesinių išlaidų lieka pinigų, daugėja. Bent šiek tiek susitaupantys teigė 72 proc. apklaustųjų.

„Tai, kad didėja platesnės gyventojų dalies finansinis atsparumas – teigiamas ženklas. Tai lemia daugybė įvairių ekonominių faktorių – žmonės daugiau uždirba, finansiniai įsipareigojimai atsiriekia sąlyginai mažesnę jų pajamų dalį, galiausiai gerėja ir finansinis raštingumas, nes daugelis ima suprasti, jog gyvenimas netaupant, neskaičiuojant ir neplanuojant savo finansų nėra tvarus, neužtikrina saugumo“, – sako Tomas Bataitis, „Creditea“ vadovas.

Visko neišleidžiančių daugėja

Apklausa parodė, kad gyventojų, kuriems kas mėnesį lieka daugiau kaip 20 proc. pajamų, per dvejus metus padaugėjo  – nuo 23 proc. 2022-aisiais iki 28 proc. 2024-aisiais.

„Akivaizdu, kad žmonių finansinė situacija gerėja ne tik statistiškai. 

Labiausiai džiugina tai, kad vis daugiau žmonių ne tik atsideda nuo mėnesinių pajamų, tačiau geba susitaupyti ganėtinai reikšmingas sumas. 

Tyrimas parodė, kad beveik trečdalis apklaustųjų susitaupo daugiau nei 20 proc. pajamų,  beveik 6 proc. – daugiau nei pusę visų pajamų. 

Įprastai finansų ekspertai pataria santaupoms skirti 10-20 proc. mėnesinio atlyginimo, tad nemažai daliai žmonių šios taisyklės norint sėkmingai pavyktų laikytis“, – apklausos rezultatus vertina T. Bataitis.

Respondentų, kuriems kiekvieną mėnesį lieka tik šiek tiek (mažiau nei 20 proc. pajamų) pinigų, procentinė dalis sumažėjo – nuo 51 proc. 2022-aisiais m. iki 45 proc. 2024-aisiais.

Tiesa, T. Bataitis priduria, kad negalima nepastebėti ir dalies visuomenės, kuriai pinigų atsidėti vis dar nepavyksta, nors jų dalis per metus ir sumažėjo iki 22 proc. (2023 m. – 27 proc.). 

Kita vertus, kaip pastebi bendrovės vadovas, į šią grupę patekti gali ne tik finansinių sunkumų turintys žmonės, bet ir tie, kurie nusprendė imtis didesnių finansinių iššūkių, pavyzdžiui, įsigyti brangaus turto ir pan.

Reguliariai taupančių daugėja

Tyrimas taip pat parodė, kad neišleistus pinigus gyventojai reguliariai taupo – tai darantys šiemet teigė 44 proc. respondentų. Tai gerokai daugiau nei 2023 m., kai reguliariai taupantys sakė 38 proc. apklaustųjų.

Daugumos Lietuvos gyventojų svarbiausias finansinis tikslas per ateinančius 12 mėnesių yra taupymas nenumatytiems atvejams, šią sritį įvardijo 44 proc. dalyvavusiųjų apklausoje. 

Vis dėlto moterys (48 proc.) taupymui nenumatytiems atvejams teikia gerokai didesnį prioritetą nei vyrai (39 proc.).

Toliau pagal svarbą rikiuojasi taupymas didesniems būtiniems pirkiniams (29 proc.), svarbiu finansiniu tikslu išlieka skolų grąžinimas (17 proc.).

Vyrai (21 proc.), palyginti su moterimis (13 proc.), daug daugiau dėmesio skiria investavimui į pensiją. 

Tuo tarpu moterys (17 proc.) dažniau nei vyrai (14 proc.) taupo svajonių pirkiniams, pavyzdžiui, prabangiems daiktams.

Ilgam santaupų turi retas

Įdomu tai, kad nors taupančiųjų ir daugėja, minkštą „finansinę pagalvę“ ilgesniam laikotarpiui vis dar turi retas lietuvis.

Šiemet tik 13 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad netekus pagrindinio pajamų šaltinio jų santaupų užtektų ilgiau nei metams. 

Tai daugiau nei 2023 m., kai tokių buvo 9 proc., tačiau tiek pat, kiek ir 2022 m.

Kita vertus, pastebi T. Bataitis, tradiciškai patariama turėti bent pusmečio pajamas siekiančių atsargų, iš bėdos – trijų mėnesių atlyginimo dydžio santaupas. 

Tokias sumas turi kur kas daugiau apklaustųjų.

„Gyventojų, įsitikinusių, kad jų santaupų užtektų bent 6 mėnesiams, procentinė dalis išlieka gana stabili – siekia 42 proc. Tai rodo santykinai stabilų, nors ir  negerėjantį ilgalaikį finansinį atsparumą“, – sako T. Bataitis.

Pastebimai sumažėjo asmenų, kurie tikisi, kad jų santaupų užteks mažiau nei 3 mėnesiams – nuo 24 proc. 2022-aisiais iki 18 proc. 2024-aisiais. 

Deja, taip pat pastebima tendencija, kad daugėja žmonių, neturinčių finansinių atsargų, prieš dvejus metus tokių buvo 13 proc., o šiemet – 15 proc.