„Harmony Link“: strateginis elektros jungties projektas tarp Lietuvos ir Lenkijos
Nors iš pradžių buvo planuota jį įgyvendinti kaip povandeninį kabelį, dėl pasikeitusių ekonominių ir techninių sąlygų pasirinktas sausumos maršrutas, kuris užtikrins greitesnį projekto įgyvendinimą ir didesnį patikimumą.
Projekto istorija
2018 m. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir PSE pasirašė susitarimą dėl „Harmony Link“ įgyvendinimo. Iš pradžių planuota, kad ši jungtis bus aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelis per Baltijos jūrą, jungiantis Žarnovieco pastotę Lenkijoje su Darbėnų pastote Lietuvoje.
Projekto vertė siekė apie 680 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį sudarė Europos Sąjungos finansavimas. Tačiau, atsižvelgiant į didėjančias sąnaudas ir technologinius iššūkius, buvo pradėta ieškoti alternatyvių sprendimų, siekiant užtikrinti efektyviausią projekto įgyvendinimą.
Visgi, 2023 m. dėl smarkiai išaugusių kabelių ir keitiklių stočių kainų bei gamybos pajėgumų trūkumo buvo nuspręsta nutraukti povandeninės jungties pirkimus ir iš naujo įvertinti alternatyvas.
Išanalizavus įvairius scenarijus, buvo nustatyta, kad sausumos kintamosios srovės jungtis ne tik yra ekonomiškai ir techniškai tvaresnė, bet ir leis sumažinti projekto įgyvendinimo laiką bei palengvins eksploatacijos ir priežiūros procesus.
Techninės detalės ir maršrutas
Naujoji „Harmony Link“ elektros jungtis bus sausumos linija, jungianti Elk Bis pastotę Lenkijoje su Gižų pastote Lietuvoje. Planas numato dvigrandę 220 kV kintamosios srovės liniją, kuri bus tiesiama naudojant jau esamus infrastruktūros koridorius, tokius kaip „Via Baltica“ greitkelis.
Be to, projekte numatyta statyti naujas pastotes ir rekonstruoti esamas, užtikrinant patikimą elektros perdavimą ir stabilumą regione.
Lietuvos elektros sistema ir energetinis nepriklausomumas
Lietuva ne tik importuoja elektros energiją, bet ir vis aktyviau ją gamina pati, siekdama didesnio energetinio savarankiškumo.
Lietuva turi elektros jungtis su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“), o ateityje papildomai veiks ir „Harmony Link“. Be to, plečiama elektros jungtis su Latvija, stiprinant regioninį energetinį bendradarbiavimą.
Auga vietinė elektros gamyba iš saulės, vėjo ir biokuro šaltinių, mažinant priklausomybę nuo importuojamos elektros ir didinant energetinį saugumą bei prisidedant prie klimato kaitos mažinimo tikslų.
Ekonominis poveikis ir iššūkiai
„Harmony Link“ projektas turi ne tik strateginę, bet ir ekonominę reikšmę tiek Lietuvai, tiek visam Baltijos regionui. Jis ne tik padeda sukurti saugesnę ir patikimesnę elektros tiekimo sistemą, bet ir skatina regioninę ekonominę plėtrą, didindamas investicijų srautus ir užtikrindamas ilgalaikę energetinę nepriklausomybę.
• Investicijos ir darbo vietos: Projekto įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą, technologijas ir darbo jėgą. Planuojama, kad per statybų etapą bus sukurta šimtai naujų darbo vietų ne tik statybų sektoriuje, bet ir susijusiose pramonės šakose, tokiose kaip elektros inžinerija, transportas ir logistikos paslaugos. Ilgalaikėje perspektyvoje sustiprės vietinė elektros tinklų priežiūros ir valdymo kompetencija, o naujos investicijos prisidės prie regioninės ekonomikos augimo.
• Elektros kainų stabilumas: Didesnė integracija į Europos elektros rinką gali padėti stabilizuoti kainas ir sumažinti elektros energijos kainų svyravimus, leisdama efektyviau naudotis tarptautiniais elektros perdavimo pajėgumais. Tačiau išlieka rizika dėl rinkos spekuliacijų, tarptautinių kainų įtakos ir galimų geopolitinių veiksnių, kurie gali daryti poveikį tiek elektros tiekimo stabilumui, tiek kainų svyravimams.
• Finansavimo iššūkiai: Nors didelė dalis projekto finansuojama iš Europos Sąjungos fondų, išlieka rizika dėl galimų papildomų išlaidų, susijusių su statybos sąnaudų didėjimu, technologinių sprendimų pakeitimais bei ekonominės situacijos svyravimais. Be to, finansavimo procesai gali priklausyti nuo reguliacinių pokyčių ir ES politikos prioritetų, o tai gali turėti įtakos projekto įgyvendinimo terminams ir biudžetui.
• Technologiniai ir reguliaciniai iššūkiai: Projektas reikalauja naujų technologijų pritaikymo, įskaitant pažangių elektros perdavimo ir valdymo sistemų diegimą. Skirtingi Lenkijos ir Lietuvos elektros rinkų reguliaciniai reikalavimai gali apsunkinti jo įgyvendinimą, nes būtina užtikrinti, kad abiejų šalių infrastruktūra būtų suderinta pagal Europos Sąjungos standartus. Be to, iššūkiai gali kilti dėl duomenų valdymo, kibernetinio saugumo reikalavimų ir sinchronizacijos su platesne Europos elektros sistema.
Projekto tikslai ir nauda
„Harmony Link“ įgyvendinimas yra esminis žingsnis siekiant Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir stiprinant regiono energetinį savarankiškumą. Šis projektas ne tik padės užtikrinti saugų elektros tiekimą, bet ir prisidės prie rinkos konkurencingumo bei atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros. Pagrindiniai projekto tikslai yra:
• Energetinis saugumas: užtikrinti stabilų elektros tiekimą Baltijos šalims, stiprinant jų atsparumą geopolitinėms grėsmėms ir užtikrinant elektros tiekimo patikimumą per diversifikuotus energijos šaltinius.
• Rinkos integracija: stiprinti Baltijos šalių dalyvavimą Europos elektros rinkoje, užtikrinant konkurencingą kainodarą ir laisvesnį elektros srautų judėjimą tarp Lietuvos, Lenkijos bei kitų Europos valstybių.
• Tvarumas ir patikimumas: padidinti elektros tinklų atsparumą, mažinant gedimų riziką, optimizuojant tinklų valdymo technologijas ir skatinant atsinaujinančių energijos šaltinių integraciją, siekiant ilgalaikio tvarumo ir stabilumo.
• Aplinkosauga: mažinti energetikos sektoriaus poveikį aplinkai, skatinant atsinaujinančios energijos plėtrą, diegiant efektyvesnes elektros perdavimo technologijas ir užtikrinant tvarią bei ekologišką energijos gamybą.
Dabartinė situacija ir ateities planai
2024 m. rugpjūčio mėn. „Litgrid“ pradėjo „Harmony Link“ sausumos jungties teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo darbus Lietuvoje. Iki 2026 m. planuojama parengti infrastruktūros vystymo planą ir atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Šiuo metu taip pat vyksta derybos su rangovais bei technologinių sprendimų optimizavimas, siekiant užtikrinti efektyviausią projekto įgyvendinimą. Statybos darbų viešieji pirkimai numatomi 2026 m., o pati jungtis turėtų pradėti veikti iki 2030 m. pabaigos.
„Harmony Link“ yra strateginis elektros jungties projektas, turintis didelę reikšmę Baltijos šalių energetinei nepriklausomybei ir integracijai į Europos elektros tinklus. Nors pradiniai planai buvo pakeisti, pasirinkta sausumos jungties alternatyva užtikrins patikimesnį ir efektyvesnį elektros tiekimą.
Be to, ši jungtis papildys jau egzistuojančias elektros infrastruktūras, tokias kaip „NordBalt“ ir „LitPol Link“, taip sustiprindama elektros tiekimo stabilumą regione. Įgyvendinus projektą, Baltijos šalys taps dar labiau susietos su Europos elektros rinka, o elektros tiekimo saugumas ir stabilumas regione bus žymiai padidintas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą