Į kokius studijų batus rudenį įšoks rajono abiturientai? Karjeros specialistai pataria ateities pasirinkimais domėtis kuo anksčiau

Svarbiausia – save pažinti

Dažnai moksleivius baugina tai, jog baigus gimnaziją teks atsakingai rinktis studijas. Dalis šios baimės kyla iš to, jog vis dar gajus vienas stereotipas: pasirinktos studijos nulems visą profesinio gyvenimo kelią.

Ir nors šiandieniniame pasaulyje dėl to jaudintis per daug nereikėtų (yra daugybė pavyzdžių, kai žmonės keičia specialybę net keletą kartų), Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos ugdymo karjerai konsultantė Barbora Dotienė akcentuoja savęs ieškojimo svarbą.

Pasak jos, reikia kuo anksčiau bandyti įsivardinti savo pomėgius, stiprybes, tobulintinus trūkumus, išbandyti kuo daugiau veiklų, galimų profesijų. Taip tampa lengviau rinktis studijas ir nereikia pasikliauti nuojauta studijų pasirinkimo dieną.

„Jei jaunas žmogus jau turi vidurinį išsilavinimą, tačiau nežino, kur sukti, manyčiau, pravartu būtų pasavanoriauti. Savanoriškai veikdami jauni žmonės auga kaip asmenybės, dažnas atranda sau patinkančią veiklos sritį (arba supranta, kokia kryptimi jam nereiktų sukti). Neprošal ir paskatinimas už savanorystę (0,25 balo) stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas“, – pataria B. Dotienė.

Štai savo profesinio kelio beieškantiems jaunuoliams studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis skatina padaryti trumpą stotelę edukacinėje įmonėje „Kalba.lt“. Ten dirbantys karjeros specialistai visokeriopai padės išsiaiškinti moksleivio pašaukimą. „Ši investicija į save yra labai svarbi kiekvienam jaunam žmogui, siekiančiam išvengti nesėkmingo studijų ir karjeros pasirinkimo.

Žmogus sugaišta laiką, gilindamasis į sau netinkamus mokslus, pradeda dirbti darbą, kurio nemėgsta, ir būna tiesiog nelaimingas. Viso to galima nesunkiai išvengti pasitarus su specialistu“, – dalijasi P. Jakuitis.

Prasti rezultatai – ne nuosprendis

Ugdymo karjerai konsultantė B. Dotienė kvestionuoja, kas yra geras universitetas, mat skirtingų programų – skirtingi vertinimai. Ji skatina jaunuolį atrasti tinkamiausią studijų programą, tačiau išlieka realistiška: prastesni egzaminų rezultatai apriboja pasirinkimo galimybes.

Jos teigimu, to būtų galima išvengti, jei vidurinio išsilavinimo siekti galėtų tik tie jaunuoliai, kurie įgijo pagrindinį (išlaikė PUPP). „10 klasių baigę mokiniai turi 2 pasirinkimus: įgyti profesiją ir vidurinį išsilavinimą profesinėje mokykloje (Lietuvoje tokį sprendimą priima tik 24 proc. dešimtokų, kai tuo tarpu kitose Europos valstybėse – 50–60 proc.), arba mokytis gimnazijoje.

Jeigu atsakingai priimtume sprendimą šiame etape, gal nebūtų tiek nusivylimo po matematikos egzamino?“ – kelia klausimą B. Dotienė. Ji priduria, kad šiuo metu labiausiai trūksta informacinių technologijų specialistų, įvairių sričių inžinierių, kuriems vienas iš svarbiausių egzaminų – matematika.

Iš tiesų matematikos egzamino rezultatai tampa galvos skauduliu ne vienam abiturientui. Valstybinio egzamino balas nulemia ne tik studijų programą, bet ir valstybės finansuojamą vietą.

P. Jakuitis akcentuoja, kad matematikos žinios svarbios, tačiau norėtųsi, kad jos atspindėtų studijų programą: inžinieriui ar buhalteriui matematikos žinių reikia labiau, nei, pavyzdžiui, sporto vadybininkui ar renginių organizatoriui.

Nesivaikyti „madingų“ profesijų

„Kalba.lt“ studijų užsienyje plėtros vadovas P. Jakuitis pastebi, kad moksleiviai vis dažniau renkasi neįprastas studijų kryptis, keičiasi jų požiūris į studijas, kaip į ilgalaikę investiciją. Jis akcentuoja, kad net ir prastai išlaikius egzaminus neverta nukabinti nosies, mat daugybė universitetų tiek Europoje, tiek pasaulyje vertina ne balus atestate, o studento asmenybę, pasiekimus.

P. Jakuitis teigia, kad yra nemažai po pandemijos išaugusių, tobulėjančių sričių, tačiau renkantis studijas nereikia lygiuotis tik į jas.

„Daug svarbiau rinktis studijas pagal tai, kas patinka ir sekasi. Būtent įgaunant tokių žinių ir vėliau dirbant darbą, kuris patinka ir sekasi, ne tik bus motyvacijos kilti karjeros laiptais, įgauti naujų žinių, bet ir tie žmonės natūraliai išsiskiria iš būrio kitų ir jų nori darbdaviai.

Todėl pasirinkus sau tinkamą karjeros kryptį ir geriausią pasiūlymą pateikusį universitetą dėl darbo galimybių nereikės išgyventi“, – komentuoja studijų užsienyje plėtros vadovas.

Pirmakursių lūkesčiai išsipildė

Klaipėdos rajono jaunuoliams ši vasara buvo įtempta: vienas valstybinis egzaminas vijo kitą, teko ne tik ruoštis, bet ir apmąstyti, kokiuose studijų batuose įsivaizduoja save rudenį.

Buvęs abiturientas Simas Girtas savo aukštojo mokslo kelią dar prieš egzaminus siejo su statybos inžinerija Kauno technologijų universitete, ten ir mokysis.

„Laikiau fizikos, lietuvių, anglų ir matematikos egzaminus. Iš fizikos ir matematikos surinkau per 90 balų, šiek tiek nuvylė anglų egzamino rezultatai. Jau laukiu naujo gyvenimo etapo pradžios, džiaugiuosi, kad pagaliau baigiau mokyklą, tačiau bijau nežinomybės“, – atskleidžia Simas.

Dvyliktokas Deimantas Mackevičius laikė 4 egzaminus, po jų, pasak jaunuolio, nežinojo, ką daryti. „Supratau, kad viskas baigėsi, liko tik studijos ir gyvenimas, tačiau su tuo atėjo ir stresas dėl ateities, – prisipažįsta būsimas pirmakursis. – Gargždų atvirame jaunimo centre apie studijas apsispręsti padėjo koučingo specialistas Aivaras Buitkus.

Sužinojau daugiau apie mane dominančias studijas ir taip nusprendžiau, kad noriu studijuoti grafinį dizainą Vilniaus dailės akademijoje.“
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos buvusi moksleivių prezidentė Areta Petrauskaitė pasirinko laikyti net 5 egzaminus: lietuvių, matematikos, anglų, biologijos ir istorijos.

Ji prieš egzaminų rezultatus dalijosi,

kad tikslių planų neturi, vienintelis tikslas – Vilnius. O štai vėliau susisiekus su Areta ji džiaugėsi, jog įstojo į genetikos studijas Vilniaus universitete ir jau yra naujos pradžios kelyje.

Danielė DOMEIKYTĖ