Į kovą su Sosnovskio barščiais – mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis

Pasidomėjome, kokia situacija dėl Sosnovskio barščių yra Vakarų Lietuvos regione ir kokių priemonių savivaldybės imasi siekdamos jei ne išnaikinti, tai bent pristabdyti šio žmogaus sveikatai pavojingo augalo plitimą.

Rietavo savivaldybėje – retas svečias

Panašu, kad Vakarų Lietuvos regione tik Rietavo savivaldybei labiau pasisekė: čia didelės problemos Sosnovskio barščiai nekelia. 

Kaip komentavo Rietavo savivaldybės ekologė Jūratė Petrauskienė, iki šiol lėšų Sosnovskio barščiams naikinti nebuvo skiriama, kadangi Rietavo savivaldybėje šie augalai nėra stipriai išplitę. 

„Šiuo metu Aplinkos ministerijos kvietimu gyventojai raginami pranešti savivaldybei apie Sosnovskio barščių paplitimą. 

Iki šiol gauta informacijos apie tris galimas vietas Rietavo mieste ir vieną augavietę. Tiesa, ši informacija dar tikrinama, todėl tikslių vietų kol kas nurodyti negalime. 

Surinkus duomenis ir perdavus Aplinkos ministerijai, ateityje tikimės gauti lėšų Sosnovskio barščiams nustatytose vietose sunaikinti“, – akcentavo pašnekovė.

Kitose Vakarų Lietuvos savivaldybėse Sosnovskio barščiai yra išplitę ir siekiant juos išnaikinti ar bent jau pristabdyti jų augimą imamasi atitinkamų priemonių.

Klaipėdos rajono savivaldybė: „Sosnovskio barščiai auga ir privačiose valdose“

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Rita Rapalienė kalbėjo, kad pagal Sosnovskio barščių gausos reguliavimo Klaipėdos rajono apylinkėse 2021–2023 m. veiksmų planą Sosnovskio barščių populiacija buvo sumažinta 7-iose Klaipėdos rajono savivaldybėje esančiose teritorijose (iš viso 3,02 ha ploto): Endriejavo seniūnijoje – 1 ha (iš kurio apie 0,5 ha patenka į Dirsteikos upelio apsaugos juostą), Agluonėnų – apie 0,08 ha, Vėžaičių – apie 0,31 ha, Priekulės – apie 1,5 ha, Gargždų – apie 0,13 ha. 

Apskritai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje šie invaziniai augalai labiausiai auga Endriejavo ir Priekulės seniūnijose.

Beje, Priekulės seniūnijoje Sosnovskio barščiai paplitę ne tik valstybinėje žemėje, bet ir privačioje žemėje (besiribojantys sklypai). Gyventojai už savo teritorijoje išplitusius invazinius augalus atsakingi patys.

Savivaldybė neturi teisės jų naikinti privačiuose sklypuose, todėl vis paplisdavo sėklos ir valstybinėje žemėje. „Per trejus Sosnovskio barščių gausos reguliavimo metus išleista 23 tūkst. 603,53 Eur, iš šių lėšų 13 tūkst. 859 Eur – gauta dotacija. 

Kiekvienais metais skiriamos lėšos iš Klaipėdos rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos invazinėms rūšims naikinti. 

Naikinami šie augalai bus taip pat kaip ir ankstesniais metais – mechaniniais ir cheminiais būdais. 

Labai laukiame kitų metų, kai Aplinkos ministerija kvies teikti paraiškas dėl invazinių rūšių naikinimo finansavimo ne tik savivaldybėms, bet ir privatiems asmenims. Ir ne tik dėl Sosnovskio barščių naikinimo, bet ir dar dėl 5 invazinių rūšių“, – sakė R. Rapalienė.

Naikina žiedynus, purškia herbicidais

Kretingos rajono savivaldybės turima informacija, Kretingos mieste Sosnovskio barščiai labiausiai paplitę Pievų gatvėje – prie melioracijos griovio jie užima maždaug 25 arus. Kretingos seniūnijoje Sosnovskio barščiai auga Rūdaičių ir Pajuodupio kaimuose. Imbarės seniūnijoje jie neplinta, o Salantų miesto seniūnijoje išplitę maždaug 10 arų.

Darbėnų seniūnijoje barščių paplitimas nėra didelis. Viešosiose erdvėse yra stebimos kelios vietos, kuriose kartais pradeda augti pavieniai augalai. 

Yra ir kelios privačios teritorijos, kuriose šis augalas taip pat auga. Žalgirio seniūnijai priklausančiame Rubulių kaime, Malūno gatvės gale, Sosnovskio barščių yra apie 0,5 ha.

Kovos su šiuo invaziniu augalu priemonės daugumoje seniūnijų yra tos pačios – perkami herbicidai, ir barščiai naikinami specialiu herbicidų mišiniu („Accurate“ ir „Nuance“). Darbėnų seniūnijos pastebėjimu, jie veikia pakankamai gerai, todėl, esant poreikiui, ir ateityje Sosnovskio barščiai bus naikinami būtent šiais herbicidais. 

Salantų mieste su šiais invaziniais augalais kovojama juos nupjaunant, kad nespėtų išleisti žiedynų ir subrandinti sėklų. Salantų miesto seniūnės Jolantos Ažondenienės teigimu, seniūnija nenustos naikinti Sosnovskio barščių: „Kitais metais naudosime šaknų iškasimo metodą – kadangi Salantų mieste invaziniai augalai išplitę arti vandens telkinio, herbicidų naudoti negalime. 

Stengsimės neleisti subrandinti naujų sėklų, tad anksti pavasarį iškasime šaknis, o kur nepavyks šaknų iškasti – pjausime krūmapjovėmis.“

Rubulių kaime iki pražystant Sosnovskio barščiai buvo kapojami rankiniu būdu, kita dalis pjauta traktoriumi. Darbus vykdė seniūnijos darbininkai ir iš Užimtumo tarnybos siųsti asmenys, kurie gauna pašalpas ir už jas atlieka visuomenei naudingus darbus.

Kretingos mieste Sosnovskio barščiams naikinti buvo skirta 250 Eur, Darbėnų seniūnijoje iš Aplinkos priežiūros programos lėšų 2021 m. buvo skirta 100 Eur. 

Salantų miesto, Žalgirio seniūnijose lėšų specialiai tam skirta nebuvo. Jei nebus kokių nors centralizuotų sprendimų, Kretingos rajono seniūnijos Sosnovskio barščius naikins kaip ir iki šiol – herbicidais ir augalus pjaunant, neleidžiant brandinti sėklų.

Pirmauja Viekšnių ir Sedos seniūnijos

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistų duomenimis, dėl Sosnovskio barščių paplitimo buvo atlikta visų devynių rajono seniūnijų apklausa. 

Apibendrinus gautus duomenis, konstatuota, kad Sosnovskio barščiai rajone paplitę 5,1 ha teritorijoje. 

Daugiausiai šių invazinių augalų užfiksuota Sedos seniūnijoje – 1,66 ha, ir Viekšnių seniūnijoje – 1,35 ha.

Kiekvienai seniūnijai parengtas 2021–2023 m. Sosnovskio barščių gausos reguliavimo veiksmų planas. Su Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos pasirašyta dotacijos sutartis, su UAB „Ecoservice projektai“ – Sosnovskio barščių naikinimo paslaugų teikimo sutartis. 

Iš viso Mažeikių rajono savivaldybė 2021–2023 m. Sosnovskio barščiams naikinti išleido 27 tūkst. 925,15 euro, iš jų – 16 tūkst. 757,49 euro dotacija.

Su šiais invaziniais augalais šioje savivaldybėje bus kovojama ir toliau: pasirašyta Sosnovskio barščių populiacijos naikinimo paslaugos sutartis su UAB „Arbora LT“. O pagrindiniai jo būdai išliks tie patys kaip ir iki šiol – purškimas cheminėmis priemonėmis, šienavimas, kasimas.

Renka papildomą informaciją apie augavietes

„Šiuo metu vietos spaudoje, Plungės rajono savivaldybės interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje esame paskelbę prašymą teikti informaciją apie Sosnovskio barščių augimo vietas. Duomenys bus renkami iki šių metų lapkričio mėnesio. 

Duomenis šiuo metu taip pat renka ir seniūnijos. Apibendrinę gautą informaciją iš visuomenės ir seniūnijų turėsime tikslesnius duomenis apie Sosnovskio barščių paplitimą Plungės rajone“, – paklausta apie Sosnovskio barščių populiaciją Plungės rajono savivaldybėje, kalbėjo Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistė ekologė Roberta Jakumienė.

Pasak jos, šiuo metu turima duomenų apie Sosnovskio barščių augavietes Plungės miesto, Platelių, Alsėdžių, Kulių ir Nausodžio seniūnijose. Daugiausia užfiksuota Plateliuose, nes nemažai informacijos apie augimo vietas teikia Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

Plungės rajono savivaldybė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį dėl Sosnovskio barščių naikinimo su MB „Arbora“. Pagal seniūnijų pateiktus duomenis, paslaugų teikėjas 2020, 2021 ir 2023 metais naikino Sosnovskio barščius, kurie augo valstybinėje žemėje. Jie buvo naikinami purškiant sisteminiais herbicidais.

Ši savivaldybė taip pat skiria lėšų invaziniams augalams naikinti. Iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2020 m. skirta 1 tūkst. 921,96 Eur, 2021 m. – 1 tūkst. 164,63 Eur, 2023 m. – 1 tūkst. 285,75 Eur. Pastebėta, jog lėšų pagal seniūnijų pateiktą poreikį užteko.

„Aplinkos ministerija 2025 metais numato skelbti kvietimus ir suteikti galimybę savivaldybėms gauti valstybės finansavimą invazinėms rūšims naikinti. Išankstinė sąlyga – parengtas invazinių rūšių gausos reguliavimo planas. 

Remdamiesi gautais duomenimis parengsime Sosnovskio barščių naikinimo planą, ir gavus valstybės finansavimą bus imtasi Sosnovskio barščių naikinimo priemonių“, – apie tai, kaip ateityje ketina mažinti šių augalų populiaciją Plungės rajone, užsiminė R. Jakumienė.

Išplitę po visą Telšių rajoną

Sosnovskio barščiai itin „populiarūs“ Telšių rajono savivaldybėje. Jie išplitę po visą Telšių rajoną įvairiose kaimo seniūnijose: Degaičių seniūnijoje, Luokės seniūnijoje, Tryškių seniūnijoje, Upynos seniūnijoje, Varnių seniūnijoje. Tai yra atskiri, pavieniai plotai po 0,03 ha, 0,10 ha, 0,15 ha ir pan., nesudarantys ištisinių sąžalynų.

Vienas iš didesnių plotų, kuriame auga šie nepageidaujami augalai, sudaro 0,20 ha, kuris yra prie pat pagrindinės Luokės miestelio Telšių gatvės, netoli Luokės urbanistinio draustinio teritorijos ribos.

Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėja Kristina Jankauskienė informavo, jog, siekiant valdyti plitimą, yra parengtas Sosnovskio barščių populiacijos gausos reguliavimo Telšių rajone 2021–2025 m. veiksmų planas, kuriame numatytos ir barščių naikinimo priemonės. 

Viena iš jų – purškimas cheminiais preparatais (selektyviais herbicidais) ir šienavimas, kita – kasimas ir šienavimas numatytas tose teritorijose, kuriose barščiai auga prie vandens telkinių.

Telšių rajono savivaldybės administracijos duomenimis, Sosnovskio barščiams naikinti panaudota 4 tūkst. 991 euras. 

Pirmais trejais metais buvo skiriama 70 proc. parama iš Aplinkos projektų valdymo agentūros, savivaldybė buvo įsipareigojusi pasibaigus paramai savo lėšomis dar dvejus metus vykdyti barščių naikinimą. Lėšų iki šiol pakanka, nes naikinamas plotas bendrai sudaro tik 1 ha.

„Šiuo metu renkami duomenys iš seniūnijų dėl naujų plotų, apaugusių barščiais. Surinkus informaciją ir nustačius poreikį dėl tokių teritorijų tvarkymo, bus atitinkamai rengiamas naujas planas barščiams naikinti ir svarstoma galimybė dėl finansavimo skyrimo“, – informavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėja K. Jankauskienė.

Skuodo rajone pirmauja Mosėdis

Skuodo rajono savivaldybės administracijos turimais duomenimis, Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje tik valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose 2020 metais buvo fiksuotas apie 10 hektarų užimamas Sosnovskio barščių augaviečių bendras plotas (Skuodo miesto, Ylakių ir Mosėdžio miestelių teritorijose). 

Šiais metais šių invazinių augalų paplitimas pastebėtas ir kitose teritorijose. Tikėtina, kad paplitimo bendras plotas dabar gali būti apie 15 hektarų.

Tikslių duomenų, koks Sosnovskio barščių paplitimas yra privačiuose žemės sklypuose, Savivaldybės administracija neturi.

Labiausiai Sosnovskio barščių gausumu išsiskiria Mosėdžio miestelis. Fiksuojamas apie 10 hektarų bendras šių augalų paplitimo plotas.

Skuodo miesto, Ylakių ir Mosėdžio seniūnijos kasmet imasi mechaninių (šienavimo) ir cheminių (purškiant herbicidais) Sosnovskio barščių gausos reguliavimo ir naikinimo būdų, taip bandant sustabdyti tolesnį šių invazinių augalų plitimą.

Iš Skuodo rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonėms skiriamų lėšų 2023 metais Skuodo miesto, Ylakių ir Mosėdžio seniūnijoms Sosnovskio barščių kontrolės įgyvendinimo darbams finansuoti bendrai buvo skirta 4 tūkst. 800 eurų. 

Šiais metais Skuodo miesto, Ylakių ir Mosėdžio seniūnijoms Sosnovskio barščių kontrolės įgyvendinimo darbams finansuoti bendrai numatyta 4 tūkst. 900 eurų suma.

Ir ateityje planuojama imtis priemonių dėl šių augalų kontrolės: bus atlikta detalesnė Sosnovskio barščių paplitimo analizė ir ieškoma lėšų šių invazinių augalų kontrolės įgyvendinimo darbams finansuoti.

Pagal laikraščių „Banga“, „Mūsų žodis“, „Pajūrio naujienos“, „Plungė“, „Santarvė“, „Telšių ŽINIOS“ ir „Žemaitis“ informaciją parengė Daiva GERIKIENĖ