Į Kuršmarių peizažą įsiliejo ungurinė burvaltė

Devynis mėnesius statyta ir neseniai į plačiąsias marias Kintuose (Šilutės r.) nuleista burvaltė - ypatinga ir skiriasi nuo kitų atkurtų, senųjų, plokščiadugnių laivų.

Pirmiausia, ji turi kilį, yra be šliūžių ir skirta žvejybai jūroje, tačiau buvo pritaikyta ungurių žūklei mariose. Kitas dalykas - dėl savo specifinės konstrukcijos ir lengvumo yra labai greita bei manevringa.

Laivadirbys - puikiai žinomas ne vienos atkurtos istorinės burvaltės meistras, šilutiškis Simas Knapkis.

Apie naująją istorinių, medinių Kuršmarių laivų šeimos narę „Vakarų ekspresui“ papasakojo Europos Sąjungos INTERREG projekto „Cross Heritage“ lėšomis pastatytos burvaltės kapitonas (šiporius), kintiškis Laurynas Juodeška.

Ryškūs skirtumai

Kaip kilo mintis pastatyti išties neįprastą savo išvaizda, konstrukcija Kuršių marių istoriniams laivams ungurinę burvaltę?

Ši idėja dar prieš 17 metų pirmiausia kilo laivadirbiui S. Knapkiui. Dar 2018 m. buvo parašytas projektas finansavimui gauti.

Norėjosi kažko naujo. Kuršių marias, Nemuną jau skrodžia įvairūs istoriniai laivai: plokščiadugniai kurėnai, venterinės valtys, reisinė, vytinės, sielinininkų, pirklio valtis. O ungurinės nebuvo, todėl norėjosi užpildyti šią spragą istorinių, medinių burvalčių flotilėje, parodyti visai kitokios konstrukcijos laivą.

Kuo jis ypatingas?

Visos burvaltės mūsų flotilėje yra plokščiadugnės, turi bortų šonuose vadinamąsias šliūžes, lentos jungtos karaveliniu būdu.

Ungurinės burvaltės kilmė - jūrinės valtys, kurios buvo didesnės, todėl nebereikia šliūžės, ji turi kilį ir statyta bortų lentas jungiant klinkeriniu būdu, dedant vieną ant kitos.

Šiuos skirtumus bus labai aiškiai galima pamatyti šį savaitgalį organizuojamos „Dangės flotilės“ metu, kai visi laivai dalyvaus parade.

Paties korpuso lentos - plonesnės nei plokščiadugnių, todėl ir ungurinė burvaltė - trapesnė, ne tokia ilgaamžė. Šiuos skirtumus lėmė kitoks žvejybos būdas Kuršmarėse.

Kurėnais, venterinėmis valtimis būdavo tempiami tinklai, tad reikėjo patogiai prieiti žvejui prie borto krašto, traukti tinklą.

Plokščiadugnės kuršvaltės - ąžuoliniais korpusais, stabilios, o tai labai tinka, kai reikia kojomis įsiremti į bortą, įdėti daug fizinių pastangų.

Šiuo atveju adaptuotos Kuršmarėms jūrinės valtys, kuriomis buvo gaudomi unguriai, neprivalėjo turėti tokių savybių. Žvejai naudojo ūdą, užmesdavo ilgą virvę su daugybe kabliukų, jokių tinklų.

Toks lengvesnis žvejybos būdas, tad ir valtis - sąlyginai paprastesnė. Ungurinės korpusas - iš specialiai atrinktų, labai geros kokybės pušinių lentų, stiebas - eglinis. Būta problemų ir dėl tinkamų statybai medžiagų trūkumo.

Naujoji burvaltė neturės ir vėtrungės, nes jomis puošėsi tik vadinamojoje didžiojoje žvejyboje, kuri trukdavusi ir savaitę, dalyvaudavę kurėnai.

Mažosios burvaltės buvo skirtos priekrantės žvejybai. Greitai nuplauki, išmeti ūdas, grįžti, paskui susirenki laimikį.

Greičiausiai panašiu laivu į mūsiškį ungurius mariose gaudė ir mano senelis Valentinas Kiminius, į Kintus iš Švėkšnos atsikraustęs su tėvais po karo.

Kuo vadovaujantis buvo atkurta ungurinė burvaltė?

Kartu su S. Knapkiu vykome į Latviją ir išmatavome autentiškos jūrinės burvaltės korpuso parametrus. O takelažas statytas remiantis Kuršmarių ungurinių burvalčių vaizdų ikonografija.

Išties yra labai mažai rašytinės informacijos apie ungurines burvaltes, todėl teko gerokai pasukti galvą laivadirbiui, mūsų laukia dar daug atradimų.

Skiriasi nuo plokščiadugnių ir burė, nes turi giką, špritą, jos forma yra kitokia: ne stačiakampė, apatinė kraštinė - žymiai ilgesnė už viršutinę.

Toks laivas jau tampa rimtu iššūkiu buriuojant. Jau išbandėme ant vandens: papūtus stipresniam vėjui tiesiog ratais sukome aplink venterinę valtį, kuri plaukė lėtai. Ungurinė valtis - labai manevringa, turi lengvą plunksną, tarsi jachta.

Bus tikrai įdomu patirti, kaip seksis lenktyniauti jubiliejinėje, 10-ojoje Lietuvos medinio burinio laivyno regatoje „Burpilis“. Ją dažniausiai laimi greičiausias kurėnas „Kuršis“, tad... Kas žino, gal ir aplink jį ratais suksimės?

Viską reikės dar išbandyti realiomis sąlygomis. Kol kas neaišku, kaip laivas plauks prieš vėją. Reikės išmokti, kokiu kampu plaukti, kada didinti, kada mažinti iš lino ir medvilnės pagamintų burių plotą. Laukia ne vienas atradimas.

Česnakai ir šermukšnis

Įspūdingai atrodė ir burvaltės nuleidimas į vandenį Kintų prieplaukoje: pagal žvejiškas pamario tradicijas buvo mėtomi net svogūnai, dovanojama plunksna. Kokia čia magija?

Išties įdomu buvo. Vakare krikštynas surengė Drevernos moterys, folkloro ansamblis „Žvejytės“. Skambėjo pamario dainos.

Svogūnai buvo skirti piktosioms dvasioms išvaryti, ant stiebo užkeltas šermukšnio lapų vainikas, kad jos negrįžtų.

Apeigose dalyvavo ir jėgos aitvarų stovykloje buvę vaikai.

Kaip ketinama išnaudoti naująją marių laivę?

Plaukios kartu su kitomis Kintuose esančiomis burvaltėmis: upeivio „Vyčiu“, venterine „Juoda meška“ bei didesne ir aukšteniais bortais už ją žvejo pirklio „Germanika“.

Istoriniai, mediniai mūsų krašto laivai padeda labai įvairiais tikslais: man - tai buriavimo senovinės konstrukcijos laivu azartas, kai tu pabėgi visai savaitei ir dalyvauji regatoje, dienų dienas praleidi burvaltėje.

Poilsis, kokio niekur kitur nerasi. Nepaisant to, kad po šio nuotykio nuo miegojimo ant lentų skauda šonus, visi krumpliai - kruvini nuo darbo.

Regatose susitinka bendraminčiai. Buvau sužavėtas senovinių burvalčių, kurios atrodo tokios paprastos, bet efektyvios.

S. Knapkiui - laivadirbio ambicijos, jo meistrystės poligonas, nauji iššūkiai. Dar kitiems žmonėms - Kuršmarių etnokultūrinio arealo tradicijų palaikymas, duoklė istorijai.

Kartu tai - ir puikiausia edukacija vaikams. Prieš keletą dienų 31 vaiką plukdėme keturiomis burvaltėmis iš Kintų į Mingės kaimą. Tokiu būdu skiepijamas sąmoningumas, pagarba istorijai, mūsų pamario kraštui.

Ar tradicinių burvalčių laivadirbio amatas turi perspektyvą?

Manau, kad turi, nors yra daug norinčių prisidėti prie tokių laivų statybos, daug kalbančių, bet niekada ir neatvažiuojančių.

Bet ir domėjimasis yra labai gerai, nes kažkas lieka pasąmonėje, ypač - vaikams, kurie ir plaukioja, ir aplanko laivadirbio dirbtuves.

FOTO APRASAS KITOKIA. Ungurinė burvaltė skiriasi nuo kitų istorinių Kuršmarių laivų savo statybos būdu, dugnu, burių forma ir… greičiu.

FOTO APRASAS EDUKACIJA. Ungurinės burvaltės kapitonas (šiporius) Laurynas Juodeška akcentavo, kad plaukiojimas tradiciniais laivais ypač patinka bei yra prasmingas vaikams.

FOTO AUTORIUS Agnės BUKARTAITĖS nuotr.

Kuo jis ypatingas?

Visos burvaltės mūsų flotilėje yra plokščiadugnės, turi bortų šonuose vadinamąsias šliūžes, lentos jungtos karaveliniu būdu.

Ungurinės burvaltės kilmė - jūrinės valtys, kurios buvo didesnės, todėl nebereikia šliūžės, ji turi kilį ir statyta bortų lentas jungiant klinkeriniu būdu, dedant vieną ant kitos.

Šiuos skirtumus bus labai aiškiai galima pamatyti šį savaitgalį organizuojamos „Dangės flotilės“ metu, kai visi laivai dalyvaus parade.

Paties korpuso lentos - plonesnės nei plokščiadugnių, todėl ir ungurinė burvaltė - trapesnė, ne tokia ilgaamžė. Šiuos skirtumus lėmė kitoks žvejybos būdas Kuršmarėse.

Kurėnais, venterinėmis valtimis būdavo tempiami tinklai, tad reikėjo patogiai prieiti žvejui prie borto krašto, traukti tinklą.

Plokščiadugnės kuršvaltės - ąžuoliniais korpusais, stabilios, o tai labai tinka, kai reikia kojomis įsiremti į bortą, įdėti daug fizinių pastangų.

Šiuo atveju adaptuotos Kuršmarėms jūrinės valtys, kuriomis buvo gaudomi unguriai, neprivalėjo turėti tokių savybių. Žvejai naudojo ūdą, užmesdavo ilgą virvę su daugybe kabliukų, jokių tinklų.

Toks lengvesnis žvejybos būdas, tad ir valtis - sąlyginai paprastesnė. Ungurinės korpusas - iš specialiai atrinktų, labai geros kokybės pušinių lentų, stiebas - eglinis. Būta problemų ir dėl tinkamų statybai medžiagų trūkumo.

Naujoji burvaltė neturės ir vėtrungės, nes jomis puošėsi tik vadinamojoje didžiojoje žvejyboje, kuri trukdavusi ir savaitę, dalyvaudavę kurėnai.

Mažosios burvaltės buvo skirtos priekrantės žvejybai. Greitai nuplauki, išmeti ūdas, grįžti, paskui susirenki laimikį.

Greičiausiai panašiu laivu į mūsiškį ungurius mariose gaudė ir mano senelis Valentinas Kiminius, į Kintus iš Švėkšnos atsikraustęs su tėvais po karo.

Kuo vadovaujantis buvo atkurta ungurinė burvaltė?

Kartu su S. Knapkiu vykome į Latviją ir išmatavome autentiškos jūrinės burvaltės korpuso parametrus. O takelažas statytas remiantis Kuršmarių ungurinių burvalčių vaizdų ikonografija.

Išties yra labai mažai rašytinės informacijos apie ungurines burvaltes, todėl teko gerokai pasukti galvą laivadirbiui, mūsų laukia dar daug atradimų.

Skiriasi nuo plokščiadugnių ir burė, nes turi giką, špritą, jos forma yra kitokia: ne stačiakampė, apatinė kraštinė - žymiai ilgesnė už viršutinę.

Toks laivas jau tampa rimtu iššūkiu buriuojant. Jau išbandėme ant vandens: papūtus stipresniam vėjui tiesiog ratais sukome aplink venterinę valtį, kuri plaukė lėtai. Ungurinė valtis - labai manevringa, turi lengvą plunksną, tarsi jachta.

Bus tikrai įdomu patirti, kaip seksis lenktyniauti jubiliejinėje, 10-ojoje Lietuvos medinio burinio laivyno regatoje „Burpilis“. Ją dažniausiai laimi greičiausias kurėnas „Kuršis“, tad... Kas žino, gal ir aplink jį ratais suksimės?

Viską reikės dar išbandyti realiomis sąlygomis. Kol kas neaišku, kaip laivas plauks prieš vėją. Reikės išmokti, kokiu kampu plaukti, kada didinti, kada mažinti iš lino ir medvilnės pagamintų burių plotą. Laukia ne vienas atradimas.

Česnakai ir šermukšnis

Įspūdingai atrodė ir burvaltės nuleidimas į vandenį Kintų prieplaukoje: pagal žvejiškas pamario tradicijas buvo mėtomi net svogūnai, dovanojama plunksna. Kokia čia magija?

Išties įdomu buvo. Vakare krikštynas surengė Drevernos moterys, folkloro ansamblis „Žvejytės“. Skambėjo pamario dainos.

Svogūnai buvo skirti piktosioms dvasioms išvaryti, ant stiebo užkeltas šermukšnio lapų vainikas, kad jos negrįžtų.

Apeigose dalyvavo ir jėgos aitvarų stovykloje buvę vaikai.

Kaip ketinama išnaudoti naująją marių laivę?

Plaukios kartu su kitomis Kintuose esančiomis burvaltėmis: upeivio „Vyčiu“, venterine „Juoda meška“ bei didesne ir aukšteniais bortais už ją žvejo pirklio „Germanika“.

Istoriniai, mediniai mūsų krašto laivai padeda labai įvairiais tikslais: man - tai buriavimo senovinės konstrukcijos laivu azartas, kai tu pabėgi visai savaitei ir dalyvauji regatoje, dienų dienas praleidi burvaltėje.

Poilsis, kokio niekur kitur nerasi. Nepaisant to, kad po šio nuotykio nuo miegojimo ant lentų skauda šonus, visi krumpliai - kruvini nuo darbo.

Regatose susitinka bendraminčiai. Buvau sužavėtas senovinių burvalčių, kurios atrodo tokios paprastos, bet efektyvios.

S. Knapkiui - laivadirbio ambicijos, jo meistrystės poligonas, nauji iššūkiai. Dar kitiems žmonėms - Kuršmarių etnokultūrinio arealo tradicijų palaikymas, duoklė istorijai.

Kartu tai - ir puikiausia edukacija vaikams. Prieš keletą dienų 31 vaiką plukdėme keturiomis burvaltėmis iš Kintų į Mingės kaimą. Tokiu būdu skiepijamas sąmoningumas, pagarba istorijai, mūsų pamario kraštui.

Ar tradicinių burvalčių laivadirbio amatas turi perspektyvą?

Manau, kad turi, nors yra daug norinčių prisidėti prie tokių laivų statybos, daug kalbančių, bet niekada ir neatvažiuojančių.

Bet ir domėjimasis yra labai gerai, nes kažkas lieka pasąmonėje, ypač - vaikams, kurie ir plaukioja, ir aplanko laivadirbio dirbtuves.