Į Seimą daug kartų rinktas Gražulis: sėkmės paslaptis ir ko kopijuoti neverta

Tyrėjos iš Klaipėdos universiteto aiškinosi šį fenomeną ir tai, kokios P. Gražulio savybės, demonstruojamas elgesys atliepia rinkėjų lūkesčius.

Atliekant tyrimą taip pat paaiškėjo, kokio P. Gražulio elgesio politikams, siekiantiems ilgos politinės karjeros, kopijuoti neapsimoka.

Šį tyrimą atliko lekt. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, dr. Alvyda Obrikienė ir asist. dr. Edita Stumbraitė-Vilkišienė, o G. Burbulytė-Tsiskarishvili Vilniaus universitete vykusiame moksliniame-praktiniame simpoziume „Politika kaip komunikacinė prekė“ jį ir pristatė.

„Mes gi Lietuvoje neturime tyrimų apie vienmandatininkus, kas jie tokie, kodėl jie yra renkami. Mes turime labai daug paskleidžiamų mitų, kokie jie blogi, negeri, kada balsuoja Seime ne taip, kaip partija nori“, – kalbėjo lektorė.

Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili
P. Gražulis – gerai žinomas, vienas populiariausių politikų Lietuvoje, kuris daugybę metų į Seimą patekdavo būtent laimėjęs rinkimus vienmandatėje Gargždų apygardoje. Tyrėjos aiškinosi, ką apie šį politiką mano šios apygardos rinkėjai, kodėl už jį balsavo ir iš kur kyla ši unikali P. Gražulio sėkmė.

„Ką reikia padaryti, kad tave nuolat ir nuolat vis rinktų žmonės toje pačioje vienmandatėje apygardoje?“ – tokį klausimą iškėlė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Apklausė žmonės, kurie reguliariai balsavo už Gražulį

Tad trys tyrėjos apklausė 28 žmones (10 vyrų ir 18 moterų, respondentų amžius – 33–84 metai) iš Gargždų vienmandatės rinkimų apygardos, kurie ilgą laiką, reguliariai Seimo rinkimuose balsuodavo už P. Gražulį.

Paaiškėjo, kad šiuos žmones galima suskirstyti į grupes:

• lojalieji, kurie nuolat, daugybę metų ir I Seimo rinkimų ture, ir II rinkimų ture balsuodavo už P. Gražulį („nes Petras geriausias“, „nes vis tiek nėra už ką daugiau balsuoti“);
• „antraturininkai“, kurie už P. Gražulį balsuodavo jau tik II rinkimų ture („bet kas, kad tik ne konservatoriai“, „nes vis tiek nėra daugiau už ką balsuoti“);
• nusivylusieji, kurie anksčiau balsuodavo, bet per 2020 metų Seimo rinkimus apsisprendė nebebalsuoti („reikia naujų ir jaunų“).

Apklausus respondentus, tyrėjos išskyrė tris kategorijas, kurios nusako, kaip žmonės mato P. Gražulį:

• insurgentas – ši definicija siejama su asmeniu, oponuojančiu politinei valdžiai, taip pat – su nepaklusnumu, kovojimu ar protestavimu;
• divergentas – besiskiriantis nuo kitų;

lojalusis – ištikimas ir reiškiantis nekintančią paramą (asmeniui ar organizacijai), neišsižadantis savo principų.

Šias kategorijas galima išsiskirstyti dar detaliau:

• insurgentas: skandalistas, antikonservatorius, tiesmukas;
• divergentas: tiesą sakantis, bendraujantis, nuoširdus;
• lojalusis: ištikimas principams, darbštus, padedantis.

Bendraujantis

„Koks jo vaizdas išryškėja rinkėjų matyme, tai yra, kad jis yra skandalistas, labai ryški antikonservatoriška nuostata. Bet <...> skirtingai nuo „Nemuno aušros“ rinkėjų pas P. Gražulio rinkėjus nėra tokia ryški nacionalinė antikonservatoriška linija. Ji yra labai lokalizuota. Tai yra labai konkrečios vietinės asmenybės būtent iš konservatorių partijos, prieš kurias yra nusiteikę būtent P. Gražulio rinkėjai. Ir yra tiesmukumas.

Kalbant apie jo kitoniškumą nuo kitų politikų, tai yra tiesą sakantis, bendraujantis, nuoširdus, o jeigu bandome apibrėžti lojalumą, tai yra ištikimas principams, darbštus ir padedantis“, – savybes, kurias rinkėjai priskiria P. Gražuliui, vardijo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Kalbant apie P. Gražulį, bendravimas su rinkėjais – viena svarbiausių linijų iš divergento kategorijos, pažymėjo lektorė.

„Kuo jis rinkėjų akyse skiriasi nuo kitų? Nuolat bendrauja. Beveik kiekvieno informanto tekste, beveik identiškais žodžiais tai buvo sakoma, lyg tai jie būtų susitarę, nors jie buvo iš įvairiausių gyvenviečių apygardoje ir dalyvavo tyrime“, – pastebėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

„Jisai visada su visais malonus gyvame bendravime. Jis moka išlaviruoti su žmonėmis. Jis čia yra vietinė mūsų žvaigždė, visi jį pažįsta, jisai su visais sveikinasi, elgiasi maloniai, mandagiai; tiesiog žmogiškas žmogui.“

„Šiaip iš tikrųjų pas jį eiti mums nereikia, jis pas mus ateina. Paprasčiausiai pabeldžia į duris ir ateina. Ir į namus, ir į įstaigas, ir parduotuves. Visus aplanko, visiems ranką paspaudžia, aš manau, kad čia yra nuoširdumas. Eiti į salę yra valdiška.“

Nuoširdus, padeda spręsti problemas

Rinkėjams taip pat imponuoja P. Gražulio nuoširdumas, pagalba apygardoje.

Atsiranda politikų, tame tarpe ir vietinių konservatorių, kurie bando imituoti – irgi eiti pas rinkėją bendrauti. Bet, pasirodo, kad nepagauna tos nuoširdumo natos, ir imitacija ir lieka imitacija.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili
„Kas yra įdomu šitame dalyke: jie akcentavo, kad atsiranda politikų, tame tarpe ir vietinių konservatorių, kurie bando imituoti – irgi eiti pas rinkėją bendrauti. Bet, pasirodo, kad nepagauna tos nuoširdumo natos, ir imitacija ir lieka imitacija.

Aišku, čia dar reikėtų papildyti, kad [P. Gražulio bendravimas buvo] ne vien tik kokios tulpės įteikimas ar sąsiuvinuko su nuotrauka, apsilankymas vestuvėse ar laidotuvėse, kas irgi buvo akcentuojama, bet dar reikėtų pridėti ir nuolatinę pagalbą. Čia jau ateina iš tarnystės apygardai serijos, o kokia vienmandatininko paskirtis?

Tai ir yra tarnystė apygardai – padėti susikalbėti su įvairiomis valdžiomis institucijomis, ką rinkėjai ir akcentuodavo. Galėdavai paskambinti P. Gražuliui, kreiptis į jį, jis ateina, pasiima už rankos ir pasiima, pavyzdžiui, pas savivaldybės administracijos direktorių. Ir tada klausimas yra išsprendžiamas“, – komentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Žmonių citatos:

„Yra mūsų žmogus jis. Paprastas, prieinamas gal[ima] pasikalbėti su juo ir pagelbėja kur reikia, bet kokiu klausimu atsakys. Ir čierką gėrę, ir prie stalo, susirinkimuose dalyvavę, vadiname Petru, ne Gražuliu, bet Petru. Jis mūsų žmogus.“

„Labai didelis nuoširdumas. Iš jo tikrai galima pasimokyti, aukščiausio lygio, žmonėms didelė meilė dvasiniu požiūriu. Imponuoja šitie dalykai.“

Cirkininko arba „degtuko“ įvaizdis pradėjo kenkti

O kodėl radosi piliečių, kurie nemažai kartų rinkimuose balsavo už P. Gražulį, o 2020 metais apsisprendė nebalsuoti?

Pasak lektorės, cirkininko arba „degtuko“ įvaizdis labai stipriai pradėjo jam kenkti.

Piliečio, kuris apsisprendė nebebalsuoti už P. Gražulį, citata: „Tais laikais, dešimt metų atgal, buvo žmogus kaip žmogus ir tų cirkų tokių nedarė, o dabar... 

Nu, nepernešu aš tokių nesąmonių. Labiausiai nepatinka per tas laidas, tas kriokimas, draugė; tai ten prisidirbęs, tai ten... Man įtakos turėjo, toks nebe vyriškas.“

Taigi, pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, politikai, kurie norėtų kopijuoti P. Gražulį ir „daryti cirką“, neturėtų tikėtis būti perrenkami daug kartų.

„Jeigu politikai galvoja, kad aš kopijuosiu šitą elgsenos modelį, pavadinkime „darysiu cirką“, ypač dėl to, kadangi tai patrauklu žiniasklaidai, patrauklu socialinėse medijose ir tai paeis. Tai klausimas, ar ilgai? Vienai kadencijai, galbūt, gal dviem, bet šešių ar penkių kadencijų sunkiai galima tikėtis“, – pabrėžė lektorė.

Skandalisto etiketės rinkėjai neklijuoja

Ar P. Gražulis – skandalistas?

G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės, kalbėdami apie P. Gražulį, šio žodžio neminėjo. Kalbėjo apie jį kaip apie cirkininką, „degtuką“ ar emocionalų.

Iš tikrųjų skandalus, pasak jos, galėtumėme išskirti į sekso, finansinius ir galios.

2018 metais paaiškėjo, kad P. Gražulis turi nesantuokinį vaiką, bet to, pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, rinkėjai nepriskiria sekso skandalų kategorijai.

„Rinkėjai sakė, žiūrėkit, jis politikai paaukojo šeimą, čia joks skandalas. Taip, galbūt, tai skandalas medijų prasme, bet tai nėra politinis skandalas“, – dėstė lektorė.

P. Gražulis vadinamoje „Judex“ koldūnų byloje buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo. Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Tai galėtų būti galios skandalas, pažymėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili, bet rinkėjai į tai žiūri visai kitaip.

„Tikrųjų finansinių skandalų pas jį jokių nebuvo, koldūnai būtų galios [skandalas], panaudojamos valdžios [skandalas]. Bet ir tai: kažkur Rusijoje, kažkas? Ir tada ką žmonės, daugelis informantų sako: kuriamas žiniasklaidos mitas – ne tai, kad mitas, bet gi reikia tų klikų, reikia skaitomumo, o kitas kampas, kad gal ir jam pačiam reikia toje žiniasklaidoje pasirodyti, kad jį daugiau rodytų, kad jis ten Vilniuje sukurtų apie save kažkokį įvaizdį, nes pas mus jis elgiasi visiškai kitaip“, – gyventojų matymą perpasakojo lektorė.

Būdamas skandalistu, kaip vienmandatininkas ilgai neišsilaikysi

Apibendrindama ji akcentavo, jog tikras politinis skandalas, kuris sukeltų atgarsį visuomenėje, greičiausiai turėtų įtakos to politiko neperrinkimui.

„Jeigu žiūrėsime iš to kampo, P. Gražulis nėra joks skandalistas <...>. Bet iš principo nuoseklus, ryškus buvimas skandalistu nėra tas dalykas, kuris tikrai leistų politikui išsilaikyti labai ilgai kaip vienmandatininkui“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Nuoseklus, ryškus buvimas skandalistu nėra tas dalykas, kuris tikrai leistų politikui išsilaikyti labai ilgai kaip vienmandatininkui.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili

Teismui pripažinus P. Gražulį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, politikui grėsė apkalta. Bet apkaltos būdu iš Seimo jis buvo pašalintas kitu pagrindu – dėl to, kad balsavo už kitą Seimo narį. Aukščiau aprašytas Klaipėdos universiteto tyrimas šių įvykių neapėmė.

Šiuo metu europarlamentaras P. Gražulis yra kaltinamas viešai tyčiojęsis ir žeminęs žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos. Politikas kaltinimus neigia. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas apsisprendė panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę, taigi, dabar bus galima patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.