Į skandalingąsias Palangos dušines investavo milijonus eurų, bet jomis nesinaudoja: kas iš tiesų jų šeimininkai?

Prie pajūrio kopų šlaito pastatyta prabangi vila aklinai uždangstytais langais stovi lyg vaiduoklis. Jau seniai baigtame statyti ir oficialiai poilsiui aptarnauti skirtame pastate nė gyvos dvasios nematyti jau antrą vasarą.

Meilės alėjoje šalia vilos sutikta kasmet Palangoje poilsiaujančių kauniečių pora negalėjo atsistebėti, kad į šį prabangų pastatą milijonus eurų investavęs savininkas juo nesinaudoja jau antrus metus.

Turtai siejami su vyru

Kas yra tas turtuolis, kuris gali sau leisti į nenaudojamą turtą sukišti didžiulę sumą pinigų? O gal tokiu būdu siekiama nešvarius pinigus paversti brangiu turtu?

Dokumentuose Nataliya Zolotnitskaya prisistatanti klaipėdietė, kuriai netrukus sukaks 55 metai, yra baigusi Odesos inžinerinės statybos institutą, kuris dabar vadinamas Statybos ir architektūros akademija.

Prabangiai ir stilingai besirengianti moteris ne kartą yra pastebėta įvairiuose priėmimuose, grožio salonų atidarymuose.

Moteris domisi menine fotografija, yra viešai paskelbusi nemažai savo darbų. Klaipėdietė oficialiai dirba uostamiestyje registruotos bendrovės „Agroinvest“ direktore.

Įmonė skelbiasi užsiimanti agrocheminių produktų ir trąšų, žemės ūkio technikos didmenine prekyba, tačiau pastaruoju metu jokios veiklos nevykdo.

Bendrovė, kurioje daugiausia dirbo trys darbuotojai, yra nuostolinga, o įmonės direktorės atlyginimas nesiekia nė 700 eurų.

Menine fotografija besidominti klaipėdietė N.Zolotnitskaja iš pradžių kratėsi bet kokių sąsajų su skandalingosiomis dušinėmis, o dabar iš viso nenori apie jas kalbėti. V.Ščiavinsko nuotr.

Todėl dušinių savininkės turtai labiau siejami su jos vyru – didmeninės žuvies prekybos bendrovės „Seafishtrade“ vadovu 56 metų Jurijumi Zolotnitskiu.

Žūkle, žuvies ir jos produktų prekyba Vakarų Afrikoje besiverčianti įmonė per metus gauna daugiau nei 200 mln. eurų pajamų.

Lygiomis akcijų dalimis įmonę valdančiam J.Zolotnitskiui ir 41 metų Olgai Popovai vien per 2017 ir 2018 metus buvo išmokėta 3,6 mln. eurų dividendų.

Užpraeitais metais J.Zolotnitskis ir O.Popova pateko į 300 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąrašą. Jų turtas buvo įvertintas 15 mln. eurų.

Teigė įmonėje nebedirbanti

Daugiau nei prieš dvejus metus, kai po „Lietuvos ryto“ publikacijų įsiplieskė vadinamųjų dušinių skandalas, N.Zolotnitskaja bandė išvengti bet kokių sąsajų su šiuo pastatu.

2019 metų rugpjūtį „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistei ji telefonu tvirtino „Agroinvest“ bendrovėje nebedirbanti ir apie jokias statybas Palangos kopose nežinanti.

Tačiau tuo metu, kai kalbėjo su žurnaliste, ši klaipėdietė buvo ne tik šios įmonės vadovė, bet ir įmonės akcijų paketo savininkė.

„Agroinvest“ bendrovę 2006 metais įkūrė Klaipėdos gyventojas Viačeslavas Kuršinas, kuriam priklausančiame pastate Taikos gatvėje patalpas savo biurui nuomojosi „Seafishtrade“.

Skandalingųjų dušinių Palangoje interjeras ir aplinka dvelkia prabanga. V.Skaraičio nuotr.

Prekybos trąšomis verslas, matyt, ne itin sekėsi, todėl V.Kuršinas 2010 metais pradėjo bendrovės likvidavimo procedūrą. „Tuomet man buhalteris patarė bendrovę parduoti.

Pirkėjo toli ieškoti nereikėjo – tame pačiame pastate buvo „Seafishtrade“ biuras“, – pasakojo V.Kuršinas.

Akcijos – iš rankų į rankas

Oficialiai „Agroinvest“ nusipirko N.Zolotnitskaja, ji tapo vienintele akcininke. Direktoriumi buvo paskirtas giminaitis Valerijus Gluškovas, tačiau po kelerių metų jį pakeitė pati N.Zolotnitskaja.

Laikui bėgant keitėsi ir akcijų savininkai. Prieš dvejus metus N.Zolotnitskajai priklausė 60 proc., o 36 metų Elenai Popovai – 40 proc. akcijų.

Prieš metus direktorės pavardė iš įmonės akcininkų sąrašo dingo. Beveik visos jos akcijos atiteko, kaip spėjama, jos sūnui 31 metų Igoriui Zolotnitskiui. Savininkus keitė ir „Seafishtrade“ akcijos.

Iš pradžių įmonę valdė Archangelsko verslininkas Igoris Khilis. Vėliau bendrovės akcijomis dalijosi J.Zolotnitskis ir dabar įmonės Komercijos skyriui vadovaujantis I.Zolotnitskis.

Dabar po pusę akcijų yra pasidaliję bendrovės generalinis direktorius J.Zolotnitskis ir įmonės vykdomoji direktorė Olga Popova.

Skandalingųjų dušinių Palangoje interjeras ir aplinka dvelkia prabanga. V.Skaraičio nuotr.

Manoma, kad N.Zolotnitskajos vardu užrašytą vilą, kurią sudaro du korpusai su atskirais įėjimais, Palangos kopose pasistatė abu „Seafishtrade“ akcininkai.

Pati N.Zolotnitskaja apie tai kalbėti nepanoro. Išgirdusi, kad „Lietuvos rytas“ domisi jai priklausančiomis dušinėmis, klaipėdietė iškart nutraukė pokalbį.

Autorystę perleido kitam

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, skandalingųjų dušinių statybą galėjo finansuoti prieš keletą metų iš Vakarų Sibiro regione esančio Kemerovo miesto į Kaliningradą persikėlusi gyventi vyresnė J.Zolotnitskio sesuo Margarita Zolotnitskaja.

Kalbama, kad Rusijos oligarchams priklausiusi moteris iš Kemerovo atsivežė 40 mln. JAV dolerių ir Kaliningrade pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą.

Tuo metu Kaliningrado srityje pradėjo uždarbiauti daugiausia Palangoje dirbantis talentingas architektas Donatas Rakauskas.

Jis projektavo daugumą Palangos verslininkui Kęstučiui Gecui priklausančių pastatų, iš kurių garsiausi – „Palangos“ viešbutis ir „SPA Palanga“.

Skandalingųjų dušinių Palangoje interjeras ir aplinka dvelkia prabanga. V.Skaraičio nuotr.

K.Gecas pagal D.Rakausko projektą 2007 metais vietoj buvusių dušinių ėmė statyti apartamentų pastatą, tačiau tai pradėjo daryti dar negavęs statybos leidimo.

Savavališka statyba buvo sustabdyta, ginčas dėl jos persikėlė į teismus.

Supratęs, kad pajūrio juostoje statomam naujam pastatui Vyriausybės leidimo negaus, K.Gecas tą patį D.Rakausko projektą pateikė kaip buvusių dušinių rekonstrukcijos projektą.

Vėl atgimusio to paties projekto autorystę prisiėmė Kauno architektas Astijus Taujanskas, nes tuo metu D.Rakauskas buvo netekęs architekto kvalifikacijos atestato.

Gali būti, kad ir dėl to, jog kopose savavališkai buvo statomas jo projektuotas pastatas.

Galėjo statyti sesuo

Kurį laiką Lietuvoje negalėdamas dirbti D.Rakauskas išvažiavo projektuoti į Kaliningradą ir čia susitiko su M.Zolotnitskaja, pagal kurios užsakymą ten projektavo pastatus.

Artimai susidraugavę jie tapo pora, o D.Rakauskas dėl to paliko savo šeimą.

Kalbama, kad K.Gecui panorus atsikratyti probleminių statybų kopose D.Rakauskas galėjo tarpininkauti surandant pirkėją – turtingą rusę M.Zolotnitskają.

Tačiau nebaigtų dušinių statybą iš K.Geco pirko ne ji pati, o jos brolio žmona Natalija.

Skandalingųjų dušinių Palangoje interjeras ir aplinka dvelkia prabanga. V.Skaraičio nuotr.

Palangiškiai pasakoja, kad atnaujinus statybas kopose 2016 metų pabaigoje ant statybvietės tvoros matę informacinę lentelę, kurioje nurodyta, kad objekto užsakovė yra M.Zolotnitskaja.

Vėliau lentelė pasikeitė, informacija apie užsakovą dingo ir buvo nurodyta tik rangovė – Kauno bendrovė „Tondas“.

Jos vadovas Rimvydas Kulikauskas teigė apie M.Zolotnitskają nieko negirdėjęs ir tvirtino, kad darbų sutartį sudarinėjęs su Natalija, o statybų eiga domėjosi ji su vyru Jurijumi.

Tačiau pasiteiravus, ar ne D.Rakauskas kaip architektas prižiūrėjo statybas, R.Kulikauskas akivaizdžiai susinervino: „O kodėl jūs čia manęs klausinėjate?“

Dar labiau „Tondo“ vadovas sutriko paklausus, kieno paskatinta daugiausia Kauno regione dirbanti įmonė ėmėsi objekto pajūryje.

Skandalingą vilą stebi žmonės

Iš tiesų savininkams pasinaudoti kurorte pastatyta vila ir čia poilsiauti nėra taip paprasta. Pajūrio juostoje teisės aktai draudžia net ir trumpalaikį apgyvendinimą.

Vadinasi, valstybės saugomoje teritorijoje pastatytame pastate negalima net nakvoti.

Meilės alėja vaikštinėjantys palangiškiai retsykiais mato vilos kieme stovinčius prabangius automobilius, vakarais viduje degančias šviesas.

Tačiau šeimininkai čia užsuka vogčiomis, manoma, kad automobilius paliko netoliese.

Palangiškiai vilos kieme ne kartą yra pastebėję prabangų raudonos spalvos „Porsche“ automobilį, kuriuo važinėja N.Zolotnitskaja. Lrytas.lt archyvo nuotr.

Už tai, kad pastatas būtų naudojamas pagal paskirtį, atsakinga savivaldybė. Bet gerokai priekabesnė yra šios skandalingos statybos likimu susidomėjusios visuomenės kontrolė.

Vasarą šiuo pėsčiųjų taku nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro praeina tūkstančiai žmonių, ką nors pamatę vilos teritorijoje jie traukia savo išmaniuosius telefonus ir pasiruošia fiksuoti.

Laukia karantino pabaigos

Kokia veikla bus vykdoma šiame pastate, atsakymo iš N.Zolotnitskajos iki šiol nėra sulaukusi ir Palangos savivaldybė.

Nors kam bus naudojamas šis pastatas, kurorto valdžia turėjo aiškiai žinoti dar 2014 metų pabaigoje išduodama statybos leidimą.

Oficiali pastato paskirtis – poilsio aptarnavimas leidžia manyti, kad jame turės būti teikiamos kokios nors su poilsiu susijusios viešosios paslaugos.

Savo planų neatskleidžianti savininkė iki šiol dangstosi šalyje paskelbtu karantinu. Esą kol jis nėra pasibaigęs, pastato „įveiklinimas yra negalimas“.

Tačiau laukti liko nedaug – Vyriausybė karantiną ketina atšaukti jau nuo liepos.

Apie tai, kokia veikla bus vykdoma vilos pastate, N.Zolotnitskaja bus priversta paaiškinti ir teismui, kuriam ji apskundė savivaldybės skirtą 140 eurų baudą už pastato naudojimą ne pagal paskirtį.

Skandalingųjų dušinių Palangoje interjeras ir aplinka dvelkia prabanga. Lrytas.lt archyvo nuotr.

Bylinėjasi dėl 140 eurų

Savininkė ginčija baudą teigdama, kad neįmanoma pastato naudoti ne pagal paskirtį, jei jis iš viso nėra naudojamas.

Praėjusių metų spalį viloje apsilankiusi savivaldybės komisija padarė išvadą, kad šis pastatas įrengtas ir pritaikytas kaip privatūs poilsio apartamentai.

Komisija nenustatė jokių požymių, kad čia būtų teikiamos ar ateityje būtų ruošiamasi teikti viešas paslaugas.

„Jei ten būtų numatyta, kaip buvo teigiama, parodų salė, iš karto matytųsi tam skirtos erdvės, ekspozicijai pritaikytas interjeras.

Bet mes ten aiškiai matėme trejus apartamentus su židiniais.

Nesunkiai buvo galima suprasti, kad iš patalpų išneštos lovos. Kambariuose buvo likusios tik lovos spintelės, lovos gale statomas suolelis“, – pasakojo savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė.

Ji mano, kad visi poilsio apartamentams būdingi baldai buvo išnešti į keturis kambarius, kurie komisijai nebuvo atverti. Po pastatą komisiją vedžiojęs I.Zolotnitskis teisinosi, kad šių patalpų raktus išsinešusios valytojos.

Skandalingųjų dušinių Palangoje interjeras ir aplinka dvelkia prabanga. V.Ščiavinsko nuotr.

Beveik po pusmečio savivaldybei buvo atsiųstos šių patalpų nuotraukos, tačiau, D.Mikienės teigimu, kas dabar supaisys, kokios ten patalpos ir ar jos taip pat prieš fotografavimą nebuvo atitinkamai paruoštos.

Prokurorai – turtingosios savininkės pusėje

Taškas dar nepadėtas ir ginče dėl pačios statybos teisėtumo. Dušinių rekonstrukciją pateisinusį Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą Generalinei prokuratūrai apskundė tik Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija (NNTVA).

Jos skundą atmetus ir Generalinei prokuratūrai asociacija kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą ir paprašė panaikinti šį nutarimą.

Dar kartą neišgirdus asociacijos teisininkų argumentų apylinkės teismo nutartis apeliacine tvarka yra apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Skunde prašoma teismo, kad jis Generalinę prokuratūrą įpareigotų ištirti visas asociacijos nurodytas aplinkybes, o ne tik tas, kurios šią statybą pateisina.

„Eisime iki Aukščiausiojo teismo. Negali visi Lietuvos teismai pripažinti, kad tyčiotis iš valstybės ir visuomenės yra teisėta.

Man nesuprantama, kodėl visiems yra aišku, kad dušinių rekonstrukcijos čia nėra nė kvapo, ir visiems skirtoje pajūrio juostoje, faktiškai kopose, privačios vilos negali atsirasti, tačiau visuomenės interesą privalanti ginti prokuratūra ištiria priešingai?

Man nesuprantama, kodėl per šiuos dvejus metus, kol vyksta ginčai dėl dušinių statybos teisėtumo, Seimas, Aplinkos ministerija iki šiol nesiėmė keisti įstatymų, kad jie pajūrį užstatantiems verslininkams ir tai leidžiančiai daryti savivaldybei nepaliktų jokių dviprasmybių“, – teigė NNTVA prezidentas Valdas Matulis.