Ilgesniam laikui Klaipėdoje likę ukrainiečiai ieškosi geresnių gyvenimo sąlygų

(1)

Buvo laikas, kai, užklupti netikėto ir žiauraus karo Ukrainoje, žmonės bėgo kuo toliau nuo pražūties tam, kad išliktų gyvi. Tam, kad išsaugotų savo vaikų ir artimųjų gyvybę. Tai buvo kupinos nerimo, skausmo ir sumaišties dienos.

Akivaizdu, kad daugybė nevyriausybinių organizacijų bei valstybinių įstaigų Lietuvoje, jau nekalbant apie geros valios žmones, veikė operatyviai ir su atsidavimu, kartais ir patys nežinodami, kaip tokiose situacijose reikia elgtis. Visus vienijo iš širdies gelmių ateinantis jausmas, kad reikia kiek įmanoma daugiau padėti į bėdą papuolusiems kaimynams. Tai buvo didelio gerumo metas, suvienijęs ir sujungęs daugybę Lietuvoje ir Klaipėdoje esančių geros valios žmonių.

Karo išgąsdintiems žmonėms tuo metu padėjo kas tik galėjo ir kaip galėjo. Kas rūbais, kas maistu, kas būtiniausiais buities reikmenimis. Aišku, viena iš svarbiausių užduočių buvo suteikti karo pabėgeliams kad ir minimalias patogumo sąlygas turinčius butus.

Labai didelį indėlį į šią pagalbą įnešė įvairios privačios kompanijos, pavieniai asmenys, suteikdami laikiną pastogę nuo karo bėgantiems žmonėms. Neliko nuošalyje ir valstybės bei savivaldybių kontroliuojamos įmonės, parodydamos savo atjautą ir socialinę atsakomybę.

Laikas bėga greitai. Artėja antri metai nuo to baisaus ir visiems netikėto vasario. Daug kas per šį laiką pasikeitė žmonių gyvenimuose, bet karas vis dar tęsiasi. Normalu ir suprantama, kad žmonės planuoja savo tolesnį gyvenimą. O būstas, kuris buvo suteiktas savaitei ar mėnesiui, nebūtinai yra pritaikytas gyventi ilgesnį laiką. Kaip sekasi ukrainiečiams, kurie liko gyventi Klaipėdoje susirasti patogesnį būstą, kuris būtų tinkamas gyventi civilizuotą ir patogų gyvenimą? Kad būtų patenkinti ir šeimose augančių vaikų bent minimalūs poreikiai.

Praėjusių metų kovą, nepraėjus nė mėnesiui nuo karo Ukrainoje pradžios, AB„Klaipėdos energija“ nebenaudojamos administracinės patalpos Danės g. 8 tapo laikinais namais dvylikai nuo karo pasitraukusių moterų ir vaikų. Nebenaudojami energetikų kabinetai minimaliai pritaikyti gyventi: nupirkti būtiniausi baldai ir įranga bendrai virtuvei, kosmetiškai sutvarkyta buvusi darbuotojų dušo patalpa ir tualetas.

„Sąlygos gyventi, švelniai tariant, prastos, bet bendromis pastangomis prieš daugiau nei metus bendrovės darbuotojai padėjo ukrainiečiams įsikurti ir pradėti gyvenimą Klaipėdoje“, – pasakojo Rolandas Baltuonis, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Bendrovė patalpas ukrainiečiams suteikė neatlygintinai, mokėjo už juos visus komunalinius mokesčius. Ši suma jau perkopė 30 000 eurų. Taip pat nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams AB „Klaipėdos energija“ administracija padėjo rasti darbą. Vienas vyras įdarbintas bendrovėje, moteris – šalia įsikūrusioje kultūrinėje erdvėje „Hofas“. Jų vaikai eina į Klaipėdos mokyklas, lanko būrelius.

Pasak R. Baltuonio, investuoti į rimtą patalpų, kuriose dabar gyvena ukrainiečiai, remontą, pritaikyti jas gyvenamajai paskirčiai artimiausiu metu nebus galimybių. Ši statinių grupė patenka į bendrovės konversijos teritoriją, jos ateitį spręs akcininkai ir investuotojai. Tad nelaukiant paskutinės dienos, kai ukrainiečiams gali tekti išsikraustyti, įmonė pradėjo ieškoti būdų perkelti globotinius į civilizuotam gyvenimui labiau pritaikytą būstą – kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir socialinių paslaugų specialistus.

„Nors įmonės laukia sudėtingas konversijos procesas, pasirūpinti šiais žmonėmis yra pirmasis mūsų prioritetas. Buvome susitikę su ukrainiečių šeimynomis, kalbėjomės apie jų situaciją, ateitį. Žinoma, visi gyvename viltimi, kad netrukus visi ukrainiečiai galės grįžti į tėvynę. Parama Ukrainai turi keliauti ten, kur jos labiausiai reikia – į karo zoną. O tiems, kas liko čia, turime padėti integruotis, tapti visateisiais mūsų bendruomenės nariais“, – sakė R. Baltuonis.

Kol bus ieškoma naujos gyvenamosios vietos, ukrainiečiai ir toliau galės naudotis AB „Klaipėdos energija“ patalpomis neatlygintinai. Bet, bendrovės sprendimu, priglaustų ukrainiečių prašoma suremti pečius ir nuo šio mėnesio patiems pradėti mokėti komunalinius mokesčius, o AB „Klaipėdos energija“ administracija kreipiasi su prašymu į visus klaipėdiečius, galinčius padėti ukrainiečių šeimoms – suteikti jiems gyventi tinkamesnį būstą ar geriau apmokamą darbą, kad jie galėtų patys save išlaikyti.

Suprantama, kad ir patys ukrainiečiai buvo ir yra motyvuoti pagal savo išgales susirasti tokį būstą, kuris tenkintų jų gyvenimo poreikius Klaipėdoje. Štai ukrainietė Nadežda iš Mykolajivo prisimena: „Mes atvykome į Klaipėdą kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Įsiminsiu tą šventinę dieną ilgam.

Vienareikšmiškai sprendimą atvykti į jūsų nuostabų miestą nulėmė tai, kad mano vyro kompanijos „Globalita“ pagrindinė būstinė buvo Klaipėdoje. Aš visą gyvenimą nepamiršiu ir būsiu dėkinga šiai įmonei. Tik atvažiavus į Klaipėdą, ji mums suteikė butą. Aš tik po to supratau, kad šis butas yra pačioje Klaipėdos širdyje, istoriniame senamiestyje. Prie pat Senamiesčio peliuko skulptūros. Tiesa, su peliuku susipažinome šiek tiek vėliau, gal tik po kelių savaičių. Jau gyvendama bute, supratau, koks tai prabangus butas ir kiek jis daug kainuoja.

Po to aš sužinojau, kad butas, kuriame mus priglaudė, labai brangus. Natūralu, kad viena pirmųjų užduočių buvo ieškoti buto nuomai tolesniam gyvenimui Klaipėdoje. Buvo sunku surasti, nes buvo gegužės mėnuo. Man pasakojo, kad Klaipėda yra turistinis miestas, todėl vasaros sezono metu butų nuomos kainos pakyla, o ir pasirinkimo rinkoje nėra didelio. Kai kurie nuomotojai kėlė tam tikras specifines sąlygas, pavyzdžiui, nuomodavo tik suaugusiems.

Bet kas ieško, tas randa. Butą nuomai radau su savanorių pagalba. Parašiau į socialinius tinklus ir žmogus atsiliepė.“

Kita ukrainietė, Natalija iš Dnipro, pasakoja, kad dviejų kambarių būstą Klaipėdos pietiniame rajone išsinuomojo praėjus maždaug pusmečiui nuo to laiko, kai ji atvyko į mūsų miestą: „Lėmė keli svarbūs dalykai. Iš pradžių kraustėmės kas mėnesį iš vienų pažįstamų ukrainiečių pas kitus. Bet, aišku, norėjosi savo, kad ir laikino, kampo. Juolab kad dar turiu mokyklinio amžiaus dukrytę, kai pastovumas ypač svarbus, nes jai reikia lankyti mokyklą, negali šokinėti kur papuola.

Pirmas svarbus dalykas buvo tai, kad man pavyko susirasti nuolatinį darbą viename prekybos centre. Atsirado stabilios pajamos. Tada jau pradėjome galvoti, kad galime sau leisti su dukryte ir močiute nuomuotis būstą. Dar viena aplinkybė, kuri paskatino mus priimti galutinį sprendimą, buvo tai, kad mums labai gerai pažįstama šeima susiruošė grįžti atgal į Ukrainą. Tai jie mums tą butą ir pasiūlė nuomotis. Tad čia jau ir gyvename daugiau kaip pusmetį. Esame labai patenkintos. Jaukus, šiltas butas, antrame aukšte. Šalia yra parkas, gražūs tvenkiniai, galima smagiai pasivaikščioti. Vienintelis dalykas, kas galėtų būti geriau - tai mažesni komunaliniai mokesčiai. Kai žiema artėja, galvojame, ar sugebėsime už šildymą laiku sumokėti.“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder