Pastarajai taip pat skiriamas vis didesnis dėmesys, tačiau, deja, dar nepakankamas – kiekvienais metais mados pramonė gamybai sunaudoja didžiulius kiekius medžiagų, kurios, po gana trumpo naudojimo, atsiduria tarp atliekų.
Mados pramonės žala aplinkai ir žmogui
Trečia pagal dydį – tokią vietą mados pramonė užima pagal savo dydį, sekdama po automobilių ir technologijų pramonių. Visame pasaulyje mados industrijoje dirba per 75 milijonus darbuotojų, šio sektoriaus pajamos 2022 metais siekė 1,53 mlrd. JAV dolerių.
Tvarios mados prekinio ženklo „not4compliment“ viena iš įkūrėjų, Kotryna Gudžiūnaitė, teigia, jog šie skaičiai ir industrijos mastas turi neigiamą poveikį.
„Kuomet kalbame apie klimato kaitą ir mūsų planetos teršimą, mintyse dažnu atveju turime tik iškastinio kuro pramonę.
Tačiau mados industrija, užimdama trečią vietą pagal savo dydį, atitinkamai, užima ir trečią vietą pagal aplinkos taršą, nusileisdama tik iškastinio kuro ir žemės ūkio sektoriams“.
Skaičiuojama, kad pagal poveikį aplinkai, mados industrija kasmet išskiria per 10 proc. metinės CO2 emisijos (daugiau nei visi tarptautiniai skrydžiai ir laivų plaukimai kartu sudėjus), sukuria milijonus tonų plastiko, teršiančio mūsų žemę ir vandenyną (70 proc. rūbų gaminami iš plastiko – sintetinių audinių, tokių kaip nailonas, poliesteris ar akrilas), rūbų gamybai sunaudoja milijardus litrų vandens (tai sudaro apie 4 proc. viso pasaulinio gėlo vandens per metus), o taip vadinami greitosios mados prekės ženklai didžiąją dalį darbuotojų įdarbina trečiosiose šalyse – Bangladeše, Indijoje, Kinijoje, Indonezijoje ir kt. kaip pigią darbo jėgą („Fashion Checker“ atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad 93 proc. tirtų prekių ženklų darbuotojams nemokama net minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančio atlyginimo).
Išeitis – tvari mada
Daugumai girdėti terminai – tvari mada, lėta mada, eko-mada, žalioji mada, etiška mada - dažnu atveju naudojami kaip sinonimai.
„Iš esmės tai yra būdas, kai prekių ženklai kuria drabužius mažindami industrijos poveikį aplinkai, rinkdamiesi ekologiškus ir aplinkai draugiškus audinius, užtikrindami sąžiningas darbo sąlygas bei atlygius visoje industrijos grandinėje ir atkreipdami dėmesį į perprodukciją,“ – pasakoja „not4compliment“ įkūrėja K. Gudžiūnaitė.
Visgi, tvarioji mada, kaip atskiras judėjimas atsirado 1960-aisiais, kai vartotojai suprato drabužių gamybos daromą poveikį aplinkai, ir reikalavo, kad pramonė keistų savo darbo metodus.
1980-aisiais prasidėjo kampanijos prieš gyvūnų kailių naudojimą madoje, 1985 metais Niujorke ir Kalifornijoj vyko pirmas protestas prieš gyvūnų kailių naudojimą (Fur-Free Friday).
1990 metais kūrėsi judėjimas eko-mada, kurios vienas pagrindinių bruožų buvo minimalizmas. Pastarąją šiandien keičia tvari mada, kurią iš esmės kuria visi vartotojai.
Tvarią madą atstovauti gali kiekvienas
Tvarios mados apibrėžimai dažniau apibūdina drabužių gamybą, bet ne vartotojų elgseną. „not4compliment“ įkūrėja K. Gudžiūnaitė sako, kad ekonomikoje galiojant paklausos – pasiūlos dėsniams, pokytis pirmiausia atsiranda nuo kiekvieno iš mūsų – vartotojų.
„Norėdami, kad mados industrija mažintų savo neigiamą poveikį aplinkai ir, tuo pačiu, klestėtų tvarios mados judėjimas, kiekvienas turėtume atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius dalykus – rinktis tvarios mados prekinius ženklus, rūbus pirkti sąmoningai (geriau turėti mažiau, bet geros kokybės, tarpusavyje derančius rūbus), atkreipti dėmesį į sudėtį ir rinktis natūralaus pluošto rūbus, nebijoti ir išbandyti dėvėtų rūbų parduotuves, naudotis antrinių rūbų platformomis, o nenaudojamus rūbus dovanoti ar aukoti.
Visgi, jei rūbus tenka išmesti, tai daryti į specialius perdirbimui skirtus tekstilės konteinerius“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą