Apie tai nuolat diskutuojama ugdytojų bendruomenėse, kadangi 2024 metų rugsėjo 1 dieną švietimo sistemoje įvyks didelis pokytis – bus sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą.
Kadangi šiuo metu klausimų yra daugiau nei atsakymų, konferencijos organizatoriai pakvietė pasidalinti savo žiniomis ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Pedagoginės psichologinės tarnybos atstovus, ir mokslinius darbuotojus, ir mokytojus praktikus, ir tėvus, auginančius specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
Linkėdamas sėkmingo darbo Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis išreiškė viltį, jog nuolat dairantis į kitų šalių patirtis, šį kartą bus rastas savas įtraukties kelias.
Kad įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, bus naudojamasi visais šios konferencijos pranešimais, neabejojo KU Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas.
Pirmasis pranešėjas – LR švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas pristatė pasirengimo įtraukiajam ugdymui planą. Visuomenei įtraukties planas buvo pristatytas rudenį, todėl džiugu, kad jame jau atsiranda naujovės, rodančios, jog ministerijoje atsižvelgiama į ugdytojų nuomones.
Pavyzdžiui, kuriant įtraukiojo ugdymo universalią aplinką, bus decentralizuotas ugdymo įstaigų aprūpinimas specialiosiomis mokymo(si) ir techninės pagalbos priemonėmis, kadangi į kiekvieną įstaigą ateis įvairiausių individualių poreikių turintys vaikai.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio koordinavimo grupės vadovė Edita Kučinskienė įtraukųjį ugdymą pavadino iššūkiu, kadangi šiuo metu visiems trūksta ir žinių, ir patirties, ir švietimo įstatymų, suteikiančių laisvę pasirinkti norimą ugdymo įstaigą.
Paskutinę frazę lektorė pabrėžė kalbėdama apie elgesio ir emocijų turinčius vaikus, kurie pagal dabartinius įstatymus po dvejų metų socializacijos specialiojoje mokykloje iš saugios aplinkos vėl būna grąžinami į bendrojo lavinimo įstaigą.
Kaip trūkumą ji paminėjo ir tai, kad tėvai neįtraukiami į individualių ugdymo planų rengimą, patį ugdymo procesą.
Jai paprieštaravo KU Sveikatos mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja, profesorė dr. Ingrida Baranauskienė teigdama, kad dažnai individualių poreikių vaikus auginantys tėvai, stengdamiesi integruoti savo atžalas į visuomenę, būna tokie pervargę, jog atidavę vaiką į darželį ar mokyklą kartais nori tik vieno – pailsėti.
KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros profesorė dr. Ilona Klanienė apžvelgė Olweus patyčių prevencijos programos įtaką bendruomenėse, ugdančiose individualių poreikių turinčius vaikus, o taip pat pasidžiaugė, kad konferencijos organizatorė – Litorinos mokykla – yra pirmoji specialioji mokykla Lietuvoje, vykdanti šią programą.
Klaipėdos pedagoginės ir psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidas Karvelis kalbėjo ne apie įtrauktį, kuri, pasak jo, kol kas yra tik ŠMSM vizija, bet apie inkliuziją.
Lektorius daug dėmesio skyrė namų mokymo temai, pavadindamas tai ekskliuzija.
Demonstruodamas ekrane žmogaus su deguonies kauke nuotrauką, V. Karvelis priminė lėktuvo ekipažo perspėjimą avarinės situacijos atveju pirmiausia užsidėti kaukę sau, o tik po to rūpintis aplink esančiais ir akcentavo, jog pagalbą teikiantys ugdytojai patys turi būti fiziškai stiprūs ir emociškai neperdegę.
Tam, savaime aišku, reikia didesnių ministerijos teikiamų resursų, ypač mokytojų padėjėjų, nes su ateisiančiu individualių poreikių įvairovės iššūkiu vienam susidoroti neįmanoma.
Antrosios konferencijos dalies tribūna buvo atiduota ugdymo praktikams – mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams ir tėvams.
Litorinos mokyklos psichologė Alva Survilienė pristatė teigiamus vaikų psichologinius, socialinius ir akademinius pokyčius dalyvaujant užsiėmimuose su terapiniais šunimis.
Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos specialioji pedagogė, Klaipėdos miesto mokyklų logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinio būrelio pirmininkė Lina Mineikienė papasakojo apie būrelio organizuojamus miesto, šalies ir tarptautinius renginius.
Tokios veiklos – pats dėkingiausias būdas įtraukti visus vaikus be išimčių. Litorinos mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Sigita Koroliovė pasidalino žaidimo metodo fenomenu, padedančiu sukurti emociškai saugią, motyvuojančią, leidžiančią siekti asmeninės ūgties įtraukiojo ugdymo(si) aplinką, kurioje mokymasis teikia džiaugsmą.
Klaipėdos Vitės progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė ir šios mokyklos logopedė Lina Dūdienė neslėpė, jog kuriant mokyklą visiems, susiduriama su sunkumais, patiriama ir nesėkmių, todėl net ir maži pasiekimai jų įstaigoje prilyginami dideliems laimėjimams.
VšĮ „Elgesio sprendimai“ vadovė Rita Karvelienė ir psichologas Zagaria Chikadze pristatė centro veiklą.
Demonstruodami autizmo spektro sindromą grafiškai, centro specialistai pabandė atsakyti tėvams, nuolat klausiantiems, kokią ugdymo įstaigą parinkti jų vaikui.
Šis pranešimas sutapo su regioninės televizijos „Balticum TV“ laidų vedėjos ir reporterės Tomos Arcišauskaitės-Lukošienės atgaila, kad bijodama žodžio specialioji mokykla, ji „pavogė“ iš savo vaiko vienerius metus.
Jai pritarė ir Klaipėdos sutrikusios klausos vaikų ir jaunimo tėvų bendrijos „Aidas“ vadovė, dalindamasi savo asmenine patirtimi, leidusia suprasti, jog vaiko žinių ir gebėjimų pagrindas yra šeima. Bet šeimai reikia padėti suprasti, kad bendrojo ugdymo mokykloje, kaip ir gamtoje, ne visiems augalams lemta pražysti.
Tad gal verta paieškoti tinkamesnės dirvos?!
Užbaigdamos konferenciją KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Tęstinių studijų centro vadovė Ilona Zubrickienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyr. specialistė Simona Šliogerienė ir Litorinos mokyklos direktorė Renata Aglinskienė buvo vieningos: kad iššūkiai virstų galimybėmis, reikės dar ne vieno susitikimo, todėl konferencijos pabaigoje dedamas ne taškas, o daugtaškis...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą