Julija, dabar esate viešojo kalbėjimo trenerė, mentorė. Anksčiau dirbote teisininke. Papasakokite, kaip įvyko pokytis?
Dirbau teisininke saugioje valstybinėje institucijoje Vilniuje. Tačiau vieną dieną, sėdėdama teismo salėje, supratau, kad jaučiu prasmės trūkumą. Po pusmečio išėjau.
Vėliau dirbau komunikacijos srityje, tapau jogos ir pilateso trenere. Visas šias veiklas jungė vienas dalykas - kalbėjimas ir ryšio kūrimas.
Lūžis įvyko, kai prisijungiau prie Viešojo kalbėjimo ir lyderystės klubo „Toastmasters Klaipėda“. Ten augau pati ir supratau, kad galiu šiuo keliu dalytis su kitais.
Įdomu, kodėl pasirinkote Klaipėdą?
Aš pati nesu klaipėdietė - daugelį metų gyvenau Vilniuje. Prieš šešerius metus išpildžiau savo svajonę ir persikėliau gyventi prie jūros. Mane viliojo gamta, miškai, jūra. Tačiau atvykusi čia pasigedau modernesnio, atviresnio, kosmopolitiškesnio požiūrio.
Todėl su bendraminčiais sugalvojote, kad į Klaipėdą turi atvykti TEDx? Beje, kaip tiksliai apibūdintumėte šį formatą - tai konferencija, renginys?
Tai konferencija, priklausanti pasauliniam TED tinklui. TED - tai globali bendruomenė, vienijanti milijonus žmonių visame pasaulyje, kurie dalijasi idėjomis, patirtimis ir įžvalgomis. TEDx - tai vietinės, nepriklausomai organizuojamos konferencijos pagal TED licenciją.
Bet kokios komunikacijos esmė yra ne gražiai atrodyti ar pasirodyti puikiam ir nepriekaištingam, o pirmiausia sukurti ryšį.
Tikiu, kad TEDx Klaipėda gali tapti mažu indėliu į miesto augimą - skatinti platesnį mąstymą, burti progresyvius žmones ir stiprinti bendruomenę.
Papasakokite, kuo išskirtinis TEDx formatas?
Mes visi gyvename intensyviai, todėl mums reikia įkvėpimo - tikrų istorijų apie sėkmes ir nesėkmes. Verslo atstovai, pavyzdžiui, kalba ir apie savo klaidas, apie sudėtingus etapus. Kūrybininkai pasakoja, kaip išlaikyti motyvaciją. Mokslo, medicinos atstovai dalijasi naujausiais tyrimais, patarimais. Dauguma kalbėtojų - vietiniai aktyvūs kūrėjai, verslininkai, visuomenininkai. Jų klausantis, auditorija gali tapatintis, jausti ryšį, įsikvėpti.
Kitas svarbus aspektas - bendruomenė. Susirenka žmonės, kuriuos vienija vertybės ir požiūris. Užsimezga pažintys, gimsta bendradarbiavimai.
Kodėl TED formatas taip išpopuliarėjo?
Manau, dėl efektyviai išnaudojamo laiko. TED ir TEDx kalbos trunka iki 18 minučių. Per trumpą laiką pateikiama koncentruota idėja - tarsi ekstraktas. Šiandien laikas yra brangiausias resursas, todėl žmonės vertina aiškias, glaustas ir prasmingas žinutes.
Ar Klaipėdoje lengva rasti žmonių, kurie turi ką pasakyti pasauliui?
Tikrai taip. Tai turtingas asmenybių kraštas. Turime daug įkvepiančių žmonių, veikiančių vietos lygmeniu, bet jų istorijos vertos tarptautinės auditorijos.
Vienas renginys Klaipėdoje jau įvyko pernai rudenį, o kada planuojamas kitas? Gal jau žinoma ir preliminari programa?
2026-aisiais TEDx Klaipėda ir vėl vyks spalį Klaipėdos dramos teatre. Su komanda siekiame, kad programa būtų marga, o kalbėtojai atlieptų įvairiausius auditorijos poreikius. Praeitoje konferencijoje scenoje susitiko itin skirtingos stichijos: klausėmės ir drago karalienių, ir buvusio vienuolio. Trokštame nustebinti ir šįkart.
Julija, ar kiekvienas žmogus gali transformuotis - iš nedrąsaus į įtaigų kalbėtoją?
Taip. Startinė pozicija skiriasi, bet kiekvienas gali augti. Dažnai po pusmečio mokinių aplinka pastebi pokytį net nežinodama, kad jie mokosi viešojo kalbėjimo.
Viešasis kalbėjimas - tai ne tik scena. Tai gebėjimas kurti santykį. O santykis yra komunikacijos esmė.
Viešasis kalbėjimas dažnai siejamas su scena. Ar tai nėra nišinė veikla?
Atvirkščiai - tai didžiąją visuomenės dalį siejantis įgūdis! Jei nuimsime žodį „viešasis“, liks „kalbėjimas“. O kalbėjimas yra kasdienis mūsų įgūdis - darbe, šeimoje, versle. Gebėjimas aiškiai, trumpai ir įtaigiai kalbėti gali lemti karjeros augimą, sėkmingus pardavimus ar stipresnius santykius.
Mano klientai - ir įmonių vadovai, ir smulkūs verslininkai: keramikai, fotografai, grožio specialistai. Jiems svarbu kurti pasitikėjimą ir ryšį su klientu.
Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria jūsų klientai?
Pirmiausia - gebėjimas atsakyti glaustai ir aiškiai. Daugelis kalba per ilgai, užuot pasakę esmę keliais sakiniais.
Antra - kūno kalba. Rankų padėtis, laikysena, mimika - mūsų kūnas „kalba“, o pašnekovas tą informaciją „skaito“. Ir patikėkite, kartais savo gestais ir kūno padėtimi „sakome“ visai ne tai, ką norėtume.
Trečia - balsas. Žemesnis, ramus balsas dažnai skamba autoritetingiau. Tai galima treniruoti.
Daugelis kalba per ilgai, užuot pasakę esmę keliais sakiniais.
Taip pat mokomės atsisakyti kalbos parazitų, tokių kaip „iš tikrųjų“, „ta prasme“, „ar ne“. Pastebėjus juos ir sąmoningai eliminuojant, kalba tampa švaresnė ir tikslesnė, o mes skambame profesionaliau.
Gal galite duoti bent vieną praktinį patarimą, kuris padėtų, kai reikia kalbėti viešai?
Akių kontaktas su auditorija yra vienas stipriausių ryšio kūrimo įrankių. Kai žiūrime žmonėms į akis, visa auditorija jaučia, kad esame su ja ryšyje, kad tarp mūsų nutiestas tiltas. Net jeigu tuo metu žiūriu tik į pirmoje eilėje sėdintį Joną, auditorija vis tiek suvokia, kad vyksta akių kontaktas. Tas ryšio pojūtis jiems yra labai svarbus.
Beje, jei iš pradžių nedrąsu žiūrėti į akis, galima žiūrėti virš auditorijos galvų. Tokį patarimą dažniausiai duodame pradedantiesiems kalbėtojams, kurie žengia pirmuosius žingsnius. Mes sakome: „Suprantame, kad tau dabar labai sunku vienu metu žiūrėti žmonėms į akis, galvoti apie turinį ir dar apie tai, kaip atrodai. Todėl gali žiūrėti į liniją virš galvų - auditorijai vis tiek atrodys, kad palaikai akių kontaktą.“
Tačiau kai šis barjeras peržengiamas ir kalbėtojas pasijunta komfortiškiau, pereiname į kitą lygį. Mokomės žvilgsnį paskirstyti bent į tris taškus - centrą, dešinę ir kairę. Taip įtraukiama visa auditorija.
O vėliau galima išmokti dar stipresnio dalyko. Įsivaizduokite: sakau aštuoniolikos minučių kalbą, artėja kulminacija. Penkioliktą minutę turiu pasakyti stiprią citatą. Aš ją sakau lėtai, aiškiai, penkiolika sekundžių - ir akcentinėje vietoje kelias sekundes žiūriu vienam konkrečiam žmogui tiesiai į akis. Tai būna ypatingai stipru, net užgniaužia kvapą.
Ir nors realiai akių kontaktas tuo metu palaikomas tik su vienu žmogumi, visa auditorija jaučiasi taip, lyg būtų pažiūrėta į kiekvieno akis. Tai - nuostabūs mikroelementai, mažos detalės, kurios sukuria milžinišką poveikį.
Yra viešų kalbų, kai kalbėtojai buvo visiškai neprofesionalūs, bet pavergė auditoriją savo nuoširdumu.
Tikrai taip. Daugybę kartų net TED scenoje teko regėti nepatyrusius, jaunus kalbėtojus, pavergusius auditoriją. Kartais, kai žinutė yra itin stipri ir reikšminga visuomenei, technika keliauja į antrą planą. Jeigu apsiribosime vien technikomis - išmoksime taisyklingų gestų, žinosime, kada ką sakyti, kaip pažvelgti, kaip sudėti rankas - bet neturėsime geros žinutės, nemokėsime kurti santykio su auditorija ir nuoširdžiai nenorėsime jos paveikti teigiama linkme, tuomet liks tik taisyklių ir formalių elementų kratinys.
Man atrodo, siekiamybė yra žinoti taisykles, mokėti jas taikyti ir kartu išlikti savo autentiškume, savo ašyje, savo asmenyje. Svarbiausia - kurti santykį. Nes bet kokios komunikacijos esmė yra ne gražiai atrodyti ar pasirodyti puikiam ir nepriekaištingam, o pirmiausia sukurti ryšį.
Kai visa tai susijungia - technika, autentiškumas ir tikras santykis - rezultatas būna stipriausias.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą