Juokas – raktas į kosmosą: NASA naudoja neįprastą atrankos kriterijų

Nuo to laiko, kai kosmoso agentūra pradėjo atsižvelgti į asmeninius profilius atrankoje į astronautus, mokslininkai atrado įdomų ryšį tarp įgūdžių ir to, apie ką dauguma iš mūsų net nesusimąsto. Pasirodo, juokas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus emocinio intelekto lygiu, rašo „Your Tango“.

Juokas atskleidžia emocinį intelektą

Remiantis NASA tyrimais, pagal juoką galima nustatyti emocinio intelekto lygį. Šiuos atradimus aprašė žurnalistas Charles Duhigg knygoje „Superkomunikatoriai: kaip atskleisti slaptą tarpusavio supratimo kalbą“ (angl. „Supercommunicators: How to Unlock the Secret Language of Connection“), kurioje jis paaiškina, kaip bendravimo gebėjimai veikia tiesiogine prasme visas mūsų gyvenimo sritis.

Duhigg knygoje pasakoja, kad 1980-aisiais NASA susidūrė su netikėta problema: astronautai dažnai puldavo į depresiją ir pykdavosi tarpusavyje. Pradėjus darbus prie Tarptautinės kosminės stoties projekto, tai tapo rimtu iššūkiu – juk įgulos orbitoje turėjo praleisti po šešis mėnesius. Akivaizdu, kad dirglumas tokiomis sąlygomis yra nepriimtinas.

Todėl NASA nusprendė ieškoti astronautų ne tik pagal fizinius ir intelektinius rodiklius, bet ir pagal asmenines savybes. Netrukus mokslininkai aptiko dėsningumą: astronautai, kurie „sinchronizavo“ savo juoką su pašnekovo, turėjo aukščiausią emocinio intelekto lygį.

Emocinis veidrodinis atspindys

Psichologai tai paaiškina paprastai: aukštą emocinį intelektą turintys žmonės yra linkę atspindėti kitų emocijas, įskaitant juoką. Kartais pati situacija nėra labai juokinga, tačiau kieno nors užkrečiantis juokas sukelia atgarsį – tai ir yra emocinio veidrodinio atspindžio apraiška.

NASA pastebėjo: kandidatai, kurių juoko lygis sutapo su jų pašnekovų, vėliau parodė geriausius rezultatus darbe. Jie lengviau užmezga kontaktą, efektyviau sprendžia konfliktus ir atspariau pakelia stresines situacijas skrydžių metu.

Pasiruošimas misijai į Marsą

Ir šiandien, ruošdamasi misijai į Marsą, NASA toliau naudoja „psichologinę“ atranką. Juk skrydis į Marsą – tai ne tik tolimas kosmosas, bet ir metai uždaroje erdvėje, be vaizdo į Žemę ir be greitos evakuacijos galimybės. Čia svarbu rasti ne tik protingus ir ištvermingus, bet ir psichologiškai suderinamus žmones.

Kaip ir 80-aisiais, NASA vertina kandidatus pagal „Didžiojo penketo“ asmenybės bruožų modelį: ekstraversija, geranoriškumas, atsparumas stresui ir gebėjimas sutarti su kitais. Ir, žinoma, humoro jausmas lieka privalomas – juk būtent jis padeda gesinti konfliktus, palaikyti moralę ir išsaugoti komandinę dvasią ekstremaliomis sąlygomis.