Ką vyrams duoda tėvystė?

Tradiciškai pirmąjį birželio sekmadienį minime Tėvo dieną. Tad šį sykį Klaipėdos krašto vyrų teiravomės, ar tėvystė jiems, be daugybės pareigų, suteikia ir džiaugsmo, ar jaučia nerimą dėl savo vaikų, kokie buvo jų santykiai su savo tėvu, ką norėtų palinkėti visiems tėvams.

Romualdas JASAITIS, miškininkas, Neringos mero Dariaus Jasaičio tėvas

Savo žmoną tikrai pamilau, kai atsirado vaikai. O iki tol dvejus metus gyvenome taip sau. Žinote, Neringoje tokia ir ta meilė. Kai jie gimė, buvo didelis džiaugsmas: pirmas - Dariukas, antras - Antanukas. Abu myliu vienodai.

Būdamas tėvas jauti kažkokį nerimą dėl vaikų. Jaudinausi, kai Darių puolė jūsų gildija, korespondentai.

Išvažiuoja kitąsyk į Vilnių, baisu, kad avarijos nepadarytų. Per pirmą Dariaus kadenciją dar pasakydavau, ką jam reikia daryti, bet barti nebardavau.

O dabar, ką tu jam begali pasakyti. Bet kai kada per daug ant savęs užsikrauna, su tomis statybomis vis užsiėmęs, vis tą Neringą nori gražinti. Jis stengiasi - visa Nida išknista, išgriauta.

Pats aš miškininko uniformą nešiojau, ir miesto Taryboje ilgus metus buvau. Labiausiai džiaugiuosi, kad Darių išmokiau elgtis kultūringai, jis moka „šlipsą“ užsirišti.

Artūras BOGDANOVAS, klaipėdietis, visuomenininkas

Vyriausiajai mano dukrai jau 18 metų, vienam sūnui 17, kitam - 14 metų, o mažajai - 3 metukai. Tėvu tapau jaunas, būdamas 20 metų. Didelę atsakomybę pajutau gimus pirmam vaikui. Dabar tėvystė atrodo jau šiek tiek kitomis spalvomis nei tada, kai buvau studentas.

Dėl jų visų jaučiu ir nerimą, ir atsakomybę, norisi užauginti dorais žmonėmis. Šiuolaikinių vaikų savarankiškumo supratimas šiek tiek skiriasi nuo mūsų. Jiems atrodo, kad sukanka 18 metų ir jis jau bus savarankiškas.

Ne, suaugęs žmogus būna tada, kai baigia mokslus, susiranda darbą, gali save išlaikyti.

Mano santykiai su savo tėvu nebuvo eiliniai, nes jis yra jūrininkas ir būdavo jūroje. Per metus, ko gero, kokius 9 mėnesius jo nebūdavo namuose. Tad mano auklėjimo procese jis mažai dalyvavo.

Visiems tėvams tikriausiai reikėtų palinkėti to paties, ko ir mamoms - pirmiausia kantrybės ir labiau pasitikėti savo vaikais. Manau, mūsų jauni žmonės gebės puikiai ir šalį valdyti, ir gerai nugyventi gyvenimą. Jie auga protingi, gerokai gabesni nei mūsų kartos žmonės.

Andrius ARMONAITIS, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos atstovas

Galima neturėti vaikų ir gyventi tik savo malonumui. Aš pasirinkau sunkesnį, bet galbūt prasmingesnį kelią. Abu mano sūnūs jau baigė mokslus ir išėjo į platų pasaulį. Mažiausia dukra - šiemet abiturientė.

Ji nuo pat vaikystės nori studijuoti veterinariją, yra labai prisirišusi prie gyvūnų, savanoriauja prieglaudose. Jos pasirinkimas nekelia rūpesčių. Žinoma, neramu dėl pandeminės situacijos, sudėtingesnis buvo nuotolinis mokymas, bet ji susitvarkė.

Nebuvo taip, kad vieną dieną atsibudau ir supratau esąs tėvas. Kokios yra tėvų pareigos, man buvo įskiepyta dar vaikystėje, nes augau visavertėje šeimoje.

Mama buvo mokytoja, tėvas dirbo Klaipėdos uoste, karantino inspekcijoje.

Negalėčiau pasakyti, kad buvo labai griežtas, mus jis labai mylėjo. Nebuvo taip, kad labai lepintų, bet mes su broliu turėjome viską, ko reikėjo. Abu buvome namisėdos. Aš vaikystėje nemėgau lakstyti su kamuoliu. Tėvas mus supažindino su uostu. Deja, jis mirė, kai man buvo 12 metų.

Nerimo dėl savo vaikų nejaučiau, problemų dėl jų niekada nebuvo, jie užaugo geri žmonės. Jų auklėjimu labai rūpinosi mano žmona. Gal mums pasisekė, o gal taip ir turėjo būti. O rūpestį dėl jų visada jaučiu.

Marius PETROŠIUS, laivo „Forelle“ kapitonas

Mano namuose auga du būsimi mokesčių mokėtojai, sūnūs: vienam jau penkeri, o kitam - vieneri metukai. Kai atsiranda vaikelis, ateina ir tėvystės supratimas, ir suvokimas, kad nebesi atsakingas tik už save.

Kuo jie norės būti gyvenime, spręs patys. Nenoriu, kad mano vaikas norėtų būti tik laivininku, specialybių yra tūkstančiai, gerai būtų, kad rinktųsi kokią nors kitą sritį.

Vaikai teikia begalinį džiaugsmą. Visada norisi grįžti namo vakare. Jie laukia, pasitinka mane visi trys su šuniu.

Mano tėvas buvo iš griežtesnių, už netinkamus veiksmus buvome baudžiami. Mes su broliu pametinukai, o tarp kito brolio yra beveik 10 metų skirtumas.

Visiems tėvams linkiu kantrybės, nes vaikus auginant jos labai reikia. Nebūna taip, kad vaikas viską suprastų kaip suaugęs. Kartais ir vienuoliktą kartą pakartotas pasakymas nepadeda.

Markas SELDINAS, verslininkas-marketingo specialistas

Mano dukrelei prieš kelias dienas suėjo keturi mėnesiai. Ji išmyluota ir išsvajota pirmagimė, kuri į mano gyvenimą įnešė nesuvokiamą kiekį meilės. Prieš gimstant dukrai nemažai jaudinausi ir svarsčiau, kaip čia bus, tačiau su jos gimimu atėjo vidinė ramybė ir pilnatvės jausmas. Dabar į gyvenimą pradėjau žiūrėti kitaip, nes esu atsakingas už kito žmogaus gyvybę.

Tačiau ta atsakomybė ne tokia ir didelė kaina, kai grįžusį namo tave pasitinka tos žibančios akys ir plačiausia šypsena. Tą pačią akimirką visi didžiausi rūpesčiai netenka prasmės. O tas džiaugsmas didesnis nei gali apsakyti: didesnis už bet kokią nežinomybę ar jaudulį. Tikrai esu toks laimingas, kad negaliu apsakyti žodžiais.

Man šeima - didžiausia vertybė. Taip mus su sese ugdė tėvai.

Augau mylinčioje šeimoje, tad turiu nuostabų savo tėvų pavyzdį, kaip reikia mylėti vaikus. Su savo tėvu esu labai artimas ir esu dėkingas jam už visas gyvenimo pamokas, kurias dabar galiu perduoti ir savo dukrai.

Visiems tėvams, neseniai susilaukusiems vaikų, linkėčiau ramybės ir labiau atsipalaiduoti. Tiesiog mylėkite vaikus labiau už viską ir to pakaks tam, kad viskas sustotų į savo vėžes.

Redakcijos ir asmeninio archyvo nuotr.