Kai balta lėkštė - kaip menininkui balta drobė

„Pirma mintis, kai grįžome gyventi į Klaipėdą, buvo tokia: „O Dieve, grįžome namo.„ Net nežinojome, kaip tų namų mums trūko. Pirmaisiais mėnesiais važiuodama uostamiesčio gatvėmis nesilioviau šypsotis. Iki šiol neapleidžia jausmas, kad grįžome ten, kur yra mūsų vieta“, - emocingai pasakoja prieš gerą pusmetį su šeima iš Vilniaus į gimtąją Klaipėdą gyventi grįžusi maisto tinklaraštininkė, knygų autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė.

Dešimt metų sostinėje gyvenusi jauna moteris tikina, kad grįžus į Klaipėdą jų šeimos gyveno kokybė pagerėjo šimtu procentų.

„Mes su vyru abu esame klaipėdiečiai. Dažnai pakalbėdavome apie tai, ar norėtume grįžti į Klaipėdą. Vyras užsimindavo, kad galbūt kada nors senatvėje ir norėtų, o aš kategoriškai sakydavau, kad ne, mačiau save tik sostinėje.

Tačiau viskas pasikeitė, kai gimė vaikas. Manau, visi jauni tėveliai man pritars, kad gimus vaikui labai imi vertinti senelių pagalbą ir nori būti kuo arčiau jų. Be to, kitomis akimis pamatai ir pačią šeimos vertę. Norisi daugiau laiko praleisti su savo artimiausiais“, - pasakojo Kristina.

Vaikui buvo pusė metų, kai vieną rytą prie pusryčių stalo Kristina su vyru įsikalbėjo, kad abu svarsto apie grįžimą į Klaipėdą.

"Užsidegėme ta mintimi ir tai tapo kiekvieno mūsų pokalbio tema. Be to, viskas susiklostė taip, kad dirbti galime iš bet kur. O ir prasidėjęs karantinas parodė, kad bendrauti ir dirbti galima virtualiai, taigi darbo lokacija tapo dar nereikšmingesnė.

Matyt, su vyru jau pasiekėme ir tą gyvenimo tarpsnį, kai jau norisi šiek tiek lėtesnio gyvenimo ritmo. Tam puikiai tinka Klaipėda, nes šis miestas turi visus didmiesčio pranašumus, bet čia nėra tokio bėgimo, lėkimo ir tų beprotiškų automobilių spūsčių, kokios yra sostinėje", - motyvus, kurie paskatino rinktis gyvenimą uostamiestyje, vardijo moteris.

Grįžti į Klaipėdą jauną porą viliojo ir tai, kad čia gyvena ne tik tėvai, bet ir likę daug draugų.

„Šeima, draugai, nuostabi gamta, lėtesnis ritmas - tiek gėrio vienoje vietoje! Dabar patys matome, kad gyvename daug kokybiškiau, o ir vaikas auga laimingesnis šalia savo didelės šeimos“, - pasakojo Kristina.

Pajuokavus, kad galbūt grįžus į uostamiestį maisto racione atsirado daugiau žuvų, Kristina pripažino, kad jos šeima nėra didelė žuvų mėgėja.

„Dažniau renkamės mėsą arba vegetariškus patiekalus, žuvis mūsų virtuvėje - retesnis svečias, tai atsispindi ir mano tinklaraštyje. Galbūt Klaipėda dar pakoreguos šią situaciją“, - juokėsi moteris.

Jau keletą metų maisto tinklaraštis „Ant medinės lentelės“ yra tapęs pagrindine Kristinos veikla. Užgimusį pomėgį - meilę maistui - jai pavyko paversti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

„Vadinu tai geriausiu pasaulyje darbu“, - tikina tinklaraštininkė.

Tiesa, ji neapsiriboja vien tik tinklaraščio kūrimu. Dar dirba kaip maisto fotografė ir stilistė. Šiuo metu jau rašo trečiąją knygą. Pirmoji Kristinos knyga „Ant medinės lentelės“ sumušė kulinarinių knygų pardavimų rekordus, tad išleistas jau devintas jos tiražas.

Dabar Kristina rašo antrąją šios knygos dalį. O visai neseniai sykiu su mitybos specialiste Indre Trusove ir „Kakės Makės“ prekės ženklu ji išleido receptų knygą vaikams. Taip pat jau pasirodė nedidelė aprangos ir namų apyvokos daiktų linija su prekės ženklo „Ant medinės lentelės“ atributika.

„Taip, veiklos - į valias, bet kiekvienam kūrėjui tai yra palaima, kai nėra monotonijos“, - džiaugiasi moteris.

Daugeliui sunku suvokti, kaip atrodo maisto tinklaraštininko darbo diena. Regis, nieko sudėtingo - pagaminai vakarienę, nufotografavai, pasidalijai su sekėjais ir mėgaujiesi žvaigždžių valanda.

„Iš tiesų tam, kad sukurčiau patiekalo nuotrauką, į kurią sekėjai atkreipia dėmesį vieną sekundės dalį, aš užtrunku visą dieną“, - neslėpė Kristina.

Viskas prasideda nuo recepto sukūrimo, tada reikia nusipirkti reikiamus produktus, pagaminti patiekalą, suorganizuoti fotosesiją, o tam reikia įrangos, indų, įvairių fotosesijoms reikalingų paviršių...

„Namuose aš turiu net specialų kambarį, skirtą fotosesijoms reikalingiems daiktams susidėti“, - darbo užkulisius atskleidė Kristina.

Po to dar reikia aprašyti receptą, viską suderinti su užsakovais ir tik tada galima dalintis rezultatu su sekėjais.

„Turbūt maloniausia visos šios veiklos dalis man yra maisto stilizavimas. Man balta lėkštė - kaip menininkui balta drobė. Man labai svarbu, kaip maistas patiektas, apgalvoju kiekvieną detalę, koks rankšluostukas ar šaukštelis geriausiai tinka, gal reikia pabarstyti sėklų ar gėlių žiedelių...

O nemaloniausia? Tikriausiai jau atspėjote - kai reikia susitvarkyti visą kūrybinę netvarką virtuvėje. Mažiau mėgstu ir rašyti, o ir buhalterija - kryžius, ko gero, kiekvienam kūrybininkui“, - vardijo tinklaraštininkė.

Paprastai kas savaitę Kristina suorganizuoja 3-4 patiekalų fotosesijas.

„Galima padaryti ir daugiau, bet tuomet ta kūrybinė laimė dažniausiai dingsta. Kaip ir kiekviename darbe, čia irgi aš žinau savo komforto zoną. Jei perspaudi, rezultatas nebebūna toks geras“, - minėjo moteris.

Kristiną socialiniuose tinkluose seka per 150 tūkstančių sekėjų. Pasiteiravus, kur slypi jos sėkmės paslaptis, moteris svarstė, kad tiesiog reikia turėti visą kompleksą šiai veiklai reikalingų savybių.

"Visų pirma reikia turėti ne tik gerą skonį, bet ir pajautimą, kas patinka žmonėms. Jei turi labai specifinį skonį, turi suvokti, kad masei žmonių nebūtinai tai patiks, pavyzdžiui, kasdien valgyti greipfrutus ir antieną. Mano sekėjai labai dažnai akcentuoja, kad mano siūlomi patiekalai ne tik labai skanūs, bet, svarbiausia, visada pavyksta tobulai.

Maisto tinklaraštininkai turi kurti stiprų vizualinį turinį. Niekada nepasiseks, jei tiesiog bet kaip nufotografuosi telefonu savo vakarienę. Aš visada akcentuoju, kad ne savo maistą fotografuoju, o valgau tai, ką fotografuoju. Tai yra nemenkas skirtumas.

Reikalinga ir gera iškalba, nes patiekalų receptus reikia ir aprašyti. Reikia mokėti pasiekti ir sudominti vartotoją.

Aš ne savo maistą fotografuoju, o valgau tai, ką fotografuoju.

Negana to, privalai būti įdomi ir charizmatiška asmenybė, patraukti dėmesį, kad būtų įdomu į tave žiūrėti ir tavęs klausyti", - ko reikia, kad tinklaraštininką aplankytų sėkmė, vardijo Kristina ir sutiko pasidalyti keliais receptais su žurnalo skaitytojais.

GRAIKIŠKA VIŠTIENA

Vienos skardos patiekalai kartais yra tikras išsigelbėjimas - sumeti visus produktus į vieną skardą, paprieskoniuoji, o visą darbą nudirba orkaitė. Tokius patiekalus gaminu gana dažnai, jie nepretenzingi, galima labai lengvai iš šaldytuve laukiančių produktų sukurti jaukią, naminę vakarienę.

Šį kartą dalinuosi Graikijos virtuvės inspiruota vienos skardos vištiena su sezoninėmis daržovėmis. Skani ir maistinga vakarienė greitai ir lengvai, o likučiai puikiai tiks pietų dėžutei.

Ingredientai (4 porcijos)

500 g vištienos šlaunelių mėsos, 4 v. š. alyvuogių aliejaus, 3 skiltelių česnako, 1 a. š. maltos rūkytos paprikos, 1 a. š. džiovinto raudonėlio, 1/2 a. š. malto kumino, 1/2 a. š. druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų, daržovių (naudojau bulves, baklažaną, papriką, cukiniją, vyšninius pomidorus), alyvuogių, fetos sūrio, šviežio baziliko.

Paruošiame marinatą: indelyje sumaišome alyvuogių aliejų su visais prieskoniais. Pusę marinato sumaišome su vištiena ir, jei turime laiko, leidžiame pasimarinuoti šaldytuve keletą valandų.

Daržoves supjaustome nedideliais gabalėliais.

Atskiriame ilgai ir trumpai kepančias daržoves, jas sumaišome su likusiu marinatu.

Mano atveju ilgiau kepančios daržovės buvo bulvės, paprikos ir baklažanas - jas dėjau kepti kartu su vištiena. O štai cukinijos ir pomidorai kepa trumpai, todėl šias daržoves pridėjau į kepimo pabaigą.

Į kepimo skardą dedame vištieną, šalia beriame ilgiau kepančias daržoves (bulves, paprikas, baklažanus) ir kepame apie 40 minučių. Į kepimo skardą pridedame su marinatu sumaišytas trumpai kepančias daržoves (cukinijas, pomidorus) ir kepame viską dar 15 minučių.

Kai viskas iškepa, ant viršaus dedame alyvuogių, šviežio baziliko lapelių ir užtrupiname fetos sūrio.

SALOTOS SU TRAŠKIA VIŠTIENA IR MEDAUS-GARSTYČIŲ PADAŽU

Ingredientai

8 vnt. mažųjų vištienos filė dalių, 1 kiaušinio, 50 ml pieno, druskos, pipirų, 1 stiklinės nesaldintų kukurūzų dribsnių, 1/2 a. š. maltos rūkytos paprikos, 1/2 a. š. česnako miltelių, alyvuogių aliejaus, 1 pakuotės lapinių salotų, 1 avokado, 10 vyšninių pomidorų, saujelės moliūgų sėklų, saujelės saulėgrąžų.

Padažui reikės: 2 v. š. alyvuogių aliejaus, 1 v. š. medaus, 1 v. š. grūdėtųjų garstyčių, 1 v. š. citrinos sulčių, druskos, pipirų.

Ruošiame vištieną. Dubenyje išplakame kiaušinį su pienu, druska ir pipirais. Į mišinį dedame vištieną, išmaišome ir paliekame 15 minučių.

Kukurūzų dribsnius susmulkiname maisto smulkintuvu ar tiesiog rankomis, sumaišome juos su druska, pipirais, malta paprika ir česnako milteliais.

Kiekvieną vištienos gabalėlį apvoliojame kukurūzų dribsnių mišinyje, dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos, aptepame alyvuogių aliejumi ir kepame 180 laipsnių orkaitėje 20 minučių.

Ruošiame padažą: indelyje sumaišome visus jo ingredientus. Salotas nuplauname ir būtinai nusausiname. Tikiuosi, kad turite salotų džiovyklę? Iškepusią vištieną supjaustome juostelėmis. Į lėkštę dedame salotų lapus, avokado juosteles, perpus perpjautus vyšninius pomidorus, vištienos juosteles.

Pabarstome moliūgų sėklomis ir saulėgrąžomis bei apšlakstome paruoštu padažu.

NEKEPTAS SŪRIO PYRAGAS

Jūsų dėmesiui - gražuolis mano gimtadienio tortas! Tiesą sakant, konditerė iš manęs nekokia, nes desertai ir kepiniai, o ypač tortai - visiškai ne mano sritis. Nelabai mėgstu ir nelabai moku juos gaminti, todėl jei jau gaminu, renkuosi lengvus ir daug darbo nereikalaujančius receptus, kurie be vargo pavyks kiekvienam.

Būtent toks, itin lengvai pagaminamas, ir šis nekeptas sūrio pyragas.

Ingredientai

Pagrindui: 400 g sausainių, 80 g lydyto sviesto. Įdarui: 600 g kreminio sūrio, šlakelio vanilės, 1/2 citrinos sulčių, 130 g cukraus, 200 ml plakamosios grietinėlės.

Papildomai: Mėgstamų uogų papuošimui. Sausainius susmulkiname maisto smulkintuvu iki smulkių trupinių tekstūros. Juos sumaišome su lydytu sviestu.

Gautą masę dedame į kepimo indą, rankomis paspaudžiame suformuodami tolygų pagrindą. Pagrindo galima ir nekepti, bet aš mėgstu šiek tiek apkepti 180 laipsnių orkaitėje 10 minučių. Jei kepsite, prieš dedant įdarą kepimo forma su pagrindu turi visiškai atvėsti.

Kreminį sūrį išplakame su vanile, citrinos sultimis ir cukrumi. Kitame inde išplakame grietinėlę, atsargiai įmaišome į kreminio sūrio masę. Ant atvėsusio pagrindo dedame įdarą, išlyginame jį. Apdengiame pyragą maistine plėvele ir siunčiame į šaldytuvą mažiausiai trims valandoms arba per naktį. Prieš patiekdami papuošiame uogomis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder