Kai kurie namo siunčiami migrantai pradeda kandžiotis, kitiems prireikia psichologų pagalbos

Priverstinis migrantų grąžinimas

Užsieniečių registracijos centro (URC) vadovas Aleksandras Kislovas teigia, jog nelegaliai sieną kirtusių migrantų grąžinimas yra skirstomas į dvi kategorijas.

Pasak jo, išsiuntimas yra priverstinis, „kai žmogus nenori vykti namo arba nesutinka su sprendimu, kad negavo leidimo gyventi Lietuvoje“, tuo tarpu grąžinimas yra paremtas savanoriškumu.

„Kalbant apie priverstinį išsiuntimą, tokių buvo 44 atvejai nuo metų pradžios.

Trys buvo išsiųsti su palyda, – tikslina A. Kislovas.

– Rengdami kiekvieną išsiuntimą mes vertiname rizikos faktorius, yra visas sąrašas tam tikrų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiame prieš priimdami sprendimą, nes tai yra labai jautrus momentas.“

Nenorintys išvykti nebijo net kandžiotis

Žmonės siunčiami su palyda yra daugiausia problemų keliantys asmenys, sako URC atstovas, jie dažniausiai priešinasi:

„Išsiuntėme su palyda du egiptiečius, kurie nenorėjo važiuoti, ir vieną vietnamietį, kuris išskrido su mūsų kolegomis iš Lenkijos per „Frontex“ agentūrą.

Jiems buvo užsakytas jungtinis skrydis į Vietnamą.

Tokie skrydžiai užsakomi problemiškiausiems, kurių neišsiųsi komerciniu skrydžiu. Savo praktikoje turėjome žmonių, kurie pradeda šaukti, kandžiotis, tepliotis šūdais.“

„Kadangi lėktuve būna skrydžio vadovas – lakūnas, jis gali atsisakyti vežti tokius problemiškus asmenis, ir nesvarbu, kad viską esi susitaręs.

Kiekviena kompanija turi savo taisykles ir tose taisyklėse yra tam tikros sąlygos, kaip ir kada jie sutinka pervežti išsiunčiamą žmogų“, – pridūrė jis.

Palyda dažnu atveju būna ne tik apsaugos darbuotojai, kartu su migrantais gali vykti ir gydytojai, ir socialiniai darbuotojai, sako A. Kislovas.

„Per šį laiką turėjome netikėtų situacijų ir įvairių žmonių dalyvavo tose palydose: ir socialiniai darbuotojai, ir psichologai, ir gydytojas, ir slaugytojas, ir vien tik apsauga – visa tai priklauso nuo rizikos faktorių vertinimo, – prisimena URC atsotvas.

– Jeigu, tarkim, turime žmogų su kažkokiomis fobijomis, reikia, kad važiuotų psichologas. Įsivaizduokite, jeigu tranzito oro uoste žmogui įvyksta baimės priepuolis, jo jau nepaims į lėktuvą, jeigu nepaims į lėktuvą, grąžins iš ten, kur atskrido.“

Išsiųsti iki valstybės sienos, kai žmogus tik įlaipinimas į lėktuvą, iš viso buvo 41 asmuo: „Dažniausiai tai buvo Rusijos federacijos piliečiai – 12, aštuoni baltarusiai, penki indusai, keturi Sakartvelo piliečiai, vienas Nigerijos pilietis, turkas ir panašiai.“

„Yra ir tokių, kurie bėga ne nuo režimo, bet paprasčiausiai siekia pasinaudoti esančia padėtimi, būna ir kontrabandininkų“, – priduria A. Kislovas.

Įkalbinti pabėgėlius grįžti namo reikia laiko

Nuo šių metų pradžios į kilmės šalį grąžintas 41 neteisėtas migrantas: „Savanoriškai išvyko 35 irakiečiai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pagalba ir 6 – su Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) pagalba.

Turėjome JAV ir JK piliečių po vieną, du egiptiečius, Kongo Demokratinės Respublikos, Šri Lankos pilietį, penkis tadžikus, šešis ukrainiečius, tris uzbekus, baltarusius ir t. t.“

A. Kislovas pabrėžė, jog priverstinis migrantų grąžinimas su Irako piliečiais negali būti vykdomas, nes Irakas išsiuntimų nepriima. Jis pasakoja, jog būna atvejų, kai irakietis negavęs leidimo gyventi Lietuvoje atsisako ir valstybės teikiamos 300 eurų išmokos, tuomet belieka laukti, kol migrantas persigalvos.

„Tokiu atveju reikia įkalbinėti asmenis. Itin svarbi dalis žmones rengiant išsiųsti ir grąžinti yra psichologinis paruošimas.

Tai yra sudėtingas procesas ir su tuo dirba daug žmonių: pareigūnai, kurie gauna dokumentus ir informuoja pabėgėlius apie teisinę jų padėtį, dirba psichologas, kuris kalba su jais, socialiniai darbuotojai, apsaugos skyriaus vyrai, kurie saugo jį“, – atvirauja URC vadovas.

A. Kislovas pridūrė, jog dažniausiai apie 70 proc. išsiunčiamų asmenų yra viengungiai vyrai, tačiau kartą teko išsiųsti ir kelias moteris bei šeimą.