Kaip klaipėdiečiai ruošiasi Kalėdoms: prasideda didžiųjų metų švenčių laukimas

Eglė JACKAITĖ, Klaipėdos dramos teatro aktorė

Man dabar labai įtemptas, ypač svarbus laikas. Parlėkiau iki namų, turiu mažą pertraukėlę. Rytoj generalinė repeticija su žiūrovais Vilniuje, poryt - premjera.

Dabar visos mano mintys sukasi apie monospektaklį Oskaro Koršunovo teatre „Šventoji“, kad tik jis įvyktų taip, kaip repetavome. Tai didelis įvykis mano gyvenime. 

Jau dabar Kalėdos mano širdyje, kad turiu tokį džiaugsmą - išsilieti visu šimtu procentų scenoje monospektakliu.

Pirmiausia reikia puošti ne Kalėdų eglutę, o susitvarkyti savo sielą, padaryti reviziją, o tada jau prasideda Dievo gimimo laukimas. Mano pasiruošimas šiandien vyksta per repeticijas, per ruošimąsi premjerai. 

Spektaklis „Šventoji“ pagal Vidmantės Jasukaitytės romaną „Marija Egiptietė“. 

Tema skaudi, jautri - prievarta, smurtas… Kalbu scenoje apie sužeistą moterį, apie mus visas, seseris. Bet viltis yra. 

Yra išsilaisvinimas! Bilietai Vilniuje į visus penkis spektaklius yra išparduoti. Klaipėdos dramos teatro mažojoje salėje jis bus rodomas gruodžio 10 d.

Aidas KAVECKIS, miesto Tarybos narys, verslininkas

Kalėdoms Friedricho pasaže pradėjome ruoštis seniau, jame jau kalėdinė nuotaika. 

O namie viską papuošime apie gruodžio 20 d. Mes labai katalikiški lietuviai, nežiūrime į amerikietiškas madas - nepradedame ruoštis Kalėdoms rugsėjį.

Laikomės senų tradicijų, kurios buvo pradėtos dar prieš gimstant vaikams ir nesikeičia jau 25 metus. Kalėdas sutinkame Klaipėdoje, Lietuvoje. 

Šeima susirenka į Kūčių vakarienę. Prieš ją pirmiausia apsilankome mūsų bažnytėlėje, pasimeldžiame, po vakarienės pakuojamos dovanos.

Visi rašo Kalėdų Seneliui, kas ko norėtų. O aš, kaip šeimos galva, perduodu jam jų norus. Jeigu tais metais būname geri, jis mums atneša dovanų. Anglių maišelio dar nė vienas nėra gavęs.

Kalėdų dieną būna daug gero ir skanaus maisto, suvažiuoja giminės. Ir dvi dienas turime gražią šventę su eilėraščiais, dainomis, stalo žaidimais.

Kiekvienais metais einame į miesto renginius, į eglutės įžiebimo šventę. Kalėdiniu laikotarpiu kas nors nepatikti turbūt negali. Kalėdų dvasia nekuria negatyvo. Net jeigu kas nors skaudžiai tau užmynė ant kojos, smagu - tai Kalėdos užmynė.

Gerda ANTANAITYTĖ, architektė

Iš vaikystės prisimenu, kad eglutę puošdavome Kūčių rytą. Pernai mes pasipuošėme anksčiau eglutę, gal ir smagi buvo ta šventinė dvasia namuose. 

Bet kai ateina Kalėdos, jomis jau būna tiek atsidžiaugta, kad nebejauti to jauduliuko, būni tarsi kūčiukų atsivalgęs.

Jau penktus metus išsinuomojame eglutę iš Klaipėdos universiteto Botanikos sodo. Smagu pasiskolinti eglutę, o paskui grąžinti, kad kitiems metams paaugtų. 

Dažniausiai švenčiame su mano ir su vyro šeima. Turime dukrą pusantrų metų, šiemet ji jau džiaugsis dovanomis. Anksčiau važiuodavome pas vienus, pas kitus tėvus. Pernai visus kvietėme pas save. Šiemet įtariu vėl važiuosime.

Specialiai šeimos biudžete pinigų Kalėdoms nenumatome. Bandome labai neišlaidauti, neprisipirkti daug dekoracijų. Jos būna natūralios - kankorėžiai ir kt. Stengiamės nedovanoti daiktų, o, pavyzdžiui, bilietus į koncertus.

Man nepatinka, kad Kalėdos tapo labai komercine švente. Prekybos centruose lapkričio 2 d. jau skamba kalėdinės dainos, pilna dekoracijų. Manau, dėmesys labiau turėtų būti skiriamas šeimai, pasibuvimui kartu. Mes stengiamės bent per Kalėdas atsispirti vartojimo kultūrai.

Netoli gyvename, nueiname į eglutės įžiebimo šventę. Kai būna čiuožykla, jei ir nečiuožinėjame, tai bent pasivaikštome, pajuntame atmosferą. Norisi žmonių šurmulio ir to kalėdinio jaukumo, koks būna Vokietijos ar Švedijos miestuose.

Benas ŠARKA, iš gliukų grupės

Ne Kalėdos, o Kūčios yra svarbiausia. Kalėdos - grėsmė apsikrėsti auksiniu stafilokoku. 

Per Kūčias turi būti tuščias skrandis. Žmogui užtenka tik simboliškai paragauti vieną grūdelį to, vieną grūdelį ano maisto, vieną pupelę, vieną žirnį. Aš per Kūčias atsikandu tik trečdalį grūdelio ir sėdžiu tamsoje.

Ir aguonų pienas viduramžiais būdavo duodamas tik vaikams, kad jie anksčiau nueitų miegoti ir netrukdytų suaugusiems valgyti grybus. Bet tai ne paprasti, o laumės grybai.

Gali bomžas švęsti Kalėdas arba Kūčias gerdamas degtinę. Svarbu, kad nebūtų persivalgoma. Per Kalėdas žmonės valgo riebiai, kiaulių ir jaučių uodegas, avinų pautus, troškintus kopūstuose.

Šito karo akivaizdoje, kai kariai mėnesių mėnesiais miega šlapiuose apkasuose, visi dalykai yra užaštrėję. O kai kurie žmonės persiryja ir leidžia dujas. Per Kūčias visų organizmai tampa dujų gaminimo fabrikėliais - pupelės, silkė, žirneliai, majonezas... 

Galėtų būti kokie nors maišai, į kuriuos šeima po Kūčių leistų dujas, o paskui jas būtų galima panaudoti šildymui ar žibintams uždegti. Jeigu Lietuvoje per Kūčias valgo trys milijonai žmonių, žiūrėkite, kiek būtų dujų. Man atrodo, kad per metus daugiausia žmonės prigamina dujų po Kūčių. Man jokių patiekalų per jas nereikia, aš dujų negaminu.

Virginija JURGILEVIČIENĖ, Universiteto seniūnaitė

Nemanau, kad Kalėdos tokia didelė šventė, kad reikėtų ruoštis du mėnesius. Per Kūčias susirenka šeima. Iš anksto šeimos biudžete pinigų šventėms neskiriu. 

Maisto būna šaldytuve, dar kažko prisipirksiu, ko reikės. Neturiu tokios mados kažkam teikti dovanas. 

Aš puošiu ne eglę, o šaką. Man svarbiausia paruošti Kūčių pietus, pasėdėti su šeima. Ir šiemet turbūt tradiciškai pabendrausime.

Kalėdų laukimo laikotarpiu man nepatinka didelis triukšmas. Į eglutės įžiebimo šventę neinu - triukšmo daug, žmonių daug. Nevilioja tokie masiniai renginiai. 

Visada stebiuosi, kiek daug yra žmonių juos mėgstančių. Nesuprantu, kas juos traukia. Aš į juos einu tik jeigu reikia atlikti pareigą, jei kas nors labai kviečia, nenori vienas eiti.

Tadas MACIJAUSKAS, klaipėdietis

Mes Kalėdoms ruošiamės gruodžio pradžioje. Pasimokiau iš pastarųjų metų, kad šokdamas į paskutinį traukinį visų dovanų negausi, ypač turint omenyje vaikų pageidavimus, kurie eina iš Kinijos, iš kitų kraštų.

Namus puošti stengiamės antrą gruodžio savaitę. Per šventes tradiciškai susirenkame su šeima, tėvais, broliu. Tikiuosi ir šiemet pavyks, nors visokių audrų šeimoje vyksta.

Vaikams dovanas bandome riboti. Keliaujame per dvi tris vietas, tai jų visur gauna. Reikia riboti, kad neišeitų iš proto. Priešingu atveju kasimės sau duobę į ateitį, kad kitais metais jie tikėsis dar daugiau dovanų. 

Mes vaikams dovanas perkame už maždaug 30 eurų, maksimali suma - 50 eurų, o suaugusiems šiek tiek daugiau.

Jeigu galime, einame į eglutės įžiebimo šventę, į kitus kalėdinius renginius. Gyvename miesto centre, nėra sudėtinga nuvažiuoti. 

Man labai patinka papuoštos biurų vitrinos, bet kai tai daroma labai anksti, tai šiek tiek kliūva. Kita vertus, žmonės nori anksčiau kurti šventinę nuotaiką. Man atrodo emocijos būtų stipresnės, jeigu visi pradėtų puoštis gruodžio 5-7 dienomis. Dabar, kai pusantro mėnesio likus iki Kalėdų, t. y. dar rudenį, mes jau ruošiamės joms, man keistai atrodo.