Kaip klaipėdiečiams sekasi rūšiuoti maisto atliekas

Vytautas ČEPAS, rašytojas

Žmonės rūšiuoja atliekas. Pro langą bobutė žiūri ir pradeda rėkti, jeigu kas ne taip.

Apie maisto atliekų rūšiavimą turėtų pagalvoti gaminantys spinteles, į kurias įleidžiamos kriauklės.

Trys kibirai jose jau niekaip netelpa, kaip nori, taip kišk. Žmona maisto atliekas deda į atskirus maišelius ir kiekvieną dieną juos išnešame.

Bet Klaipėdoje nėra kur dėti šunų išmatų. Iš ryto šunį vedžioju ir einu su maišeliu kaip kvailys, o paskui metu į mišrias atliekas.

Atliekų rūšiavimas duoda naudos. Visų pirma nebereikia tiek vargti tiems žmonėms, kurie perrūšiuoja mūsų išrūšiuotas atliekas.

O ką ir kalbėti apie statybines medžiagas, iš kurių dar galima statyti dangoraižius. Sumala, sumaišo, suklijuoja - ir puikiausia statybinė medžiaga.

Reikėtų socialinės reklamos, kuri parodytų, kaip plytgaliai vėl virsta blokais, kaip seni rūbai vėl padaromi naujais.

Galėtų būti parengtos ir tam tikros rūšiavimo programos. Dabar yra aukštuosius mokslus baigusių vadybininkų. Jiems nesunku sugalvoti visokių dalykų, kad rūšiavimas vyktų aktyviau.

Reikia kovoti ir su gamtos teršėjais. Važiavome, žiūriu, guli išmestos penkios negyvos katės. O kiek pamiškėse padangų primetama.

Reikėtų gerai pagalvoti, kaip su tuo susitvarkyti. Rūšiavimas yra labai svarbi, bet dabar tik žodžiais remiama programa.

Nors jau padaryta nemažai. Jau atsirado ir požeminiai konteineriai. Ne visose buvusiose sovietinėse respublikose jie yra. Rusai kaip metė šiukšles į griovius, taip ir meta toliau.

Elida MANTULOVĖ, klaipėdietė

Mūsų konteinerių parkas pasipildė dar vienu konteineriu su raudonu dangteliu žaliosioms atliekoms.

Maisto atliekoms konteinerio mes dar negavome. Bet pas mus namuose ir tų maisto atliekų nesusidaro.

Mes labai tvariai vartojame. Jeigu liko kokia nors mėsytė, vadinasi, ji tampa įdaru blyneliams. Matyt, išmokome tinkamai pirkti ir tinkamai gaminti.

O virtuvėje po spintele „gyvena“ du kibirėliai - vienas mažiukas bendrosioms atliekoms, o kitas, didesnis, - plastikui, popieriams.

Matydavau, kad kaimynai neskuba pasiimti konteinerių. Teko girdėti ir jų argumentus, kad viskas į tą patį sąvartyną nuvažiuoja.

Man, kaip dirbusiai Savivaldybėje ir suvokiančiai, kaip ta sistema veikia, teko atremti jų nekvalifikuotus samprotavimus.

Žmonės taip galvoja, nes atvažiuoja ta pati mašina, vairuotojai tie patys, bet vienas dalykas - mašinoje yra skyriai atskiroms atliekoms.

Kitas dalykas, ta pati brigada važiuoja rinkti skirtingus konteinerius skirtingu laiku.

Manau, kad miesto daugiabučių gyventojai turi daugiau nepatogumų, nes jiems reikia maišelius nešti gerokai tolesnį atstumą nuo savo minkštasuolio negu mums, gyvenantiems namuose. Mums keli žingsniai iki tvoros.

Žinoma, nepatogumų kyla vasarą, kai, pavyzdžiui, arbūzų žievelės pakliūna į konteinerius, kadangi šilta, šitos atliekos labai greitai genda ir pritraukia visokių parazitų.

Juozas LIEPUONIUS, tolimojo plaukiojimo kapitonas

Kaip ir namuose, laivuose yra keli konteineriai atliekoms. Daugelyje Europos, JAV, Kanados, Australijos uostų giežtai reikalaujama pristatyti išrūšiuotas šiukšles. Maisto atliekos laivuose nerūšiuojamos, nes niekas nenori jų priimti.

Prie mano paties namų yra 5 konteineriai. Maisto atliekas rūšiuoti, tiesą sakant, problemiška. Prie jų konteinerio daugiau musių atsiranda. Laivuose maisto atliekas mes užšaldome.

Kai gyvenome Pievų g., pirmieji įsigijome konteinerius už savo pinigus. O paskui matome, atvažiuoja mašina ir supila visas šiukšles į vieną ir tą pačią ertmę. Dabar jos paskirstomos mašinoje, o anksčiau to nebūdavo.

Galbūt tas rūšiavimas, kaip ir daugelis kitų dalykų, yra mada, reklama. Tiems, kurie organizuoja šiukšlių vežimą, naudinga, nes tai garantinis darbas. Man rūpi, kaip bus su elektriniais automobiliais, vėjo jėgainių parku ar saulės baterijomis? Juk niekas neapskaičiavo, kiek mums kainuos jų utilizavimas. Uostuose, matau, stovi suverstos vėjo jėgainių atliekos. Vienas jūrininkas pasakojo, kad jie vežė tokias atliekas į kažkurį Vakarų Sacharos uostą, kad būtų užkastos smėlyje.

Norint, kad žmonės aktyviau rūšiuotų, reikia juos šviesti. Melnragėje yra nerūšiuojančių atliekų žmonių. Būna pridrabstyta šiukšlių ir kai kuriems atrodo, kad tai normalu. Pažiūrėkite, kas vien tik pliaže darosi vakare.

Ulijana PETRAITIENĖ, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė

Balduose yra ne tiek daug vietos sudėti šiukšliadėžėms. Aš pasidedu kibirėlį ant stalo ir į jį renku maisto atliekas.

Manyčiau, dar yra ir nerūšiuojančių atliekų žmonių. Galbūt tai dar netapo poreikiu ar tradicija. Visa tai tikriausiai turi ateiti į kasdieninį gyvenimą nuosekliai. Ir, žinoma, turime turėti, kur tas maisto atliekas padėti. Mieste turiu, o sodyboje atliekos išvežamos vieną ar du kartus per mėnesį.

Man neteko girdėti, ar buvo atlikti tyrimai, kokios konkrečios naudos duoda rūšiavimas. Manau, trūksta švietimo šia tema. Atsakingos institucijos turėtų rasti formų, būdų, kad žmonėms rūšiavimas būtų palengvintas. Šiuo metu palengvinimai dar nepasiekia kiekvienos šeimos.

Jurga LAGO, juvelyrė, dizainerė

Rūšiuoti atliekas įpratau Ispanijoje. Šiais metais grįžau į Lietuvą ir parsivežiau tą įprotį. Yra kibirėlių, kurie būna padalinti į kelias dalis. Turiu tokį ir man visai smagiai rūšiuojasi.

Manau, žmonėms šia tema trūksta informacijos, motyvavimo. Jie turėtų žinoti, kad tos atliekos tikrai yra išrūšiuojamos galutiniame taške. Yra žmonių, kurie abejoja, kad jos yra tinkamai išskirstomos proceso pabaigoje. Jeigu būtų tikri, kad taip yra, manau, visi rūšiuotų.

Pastebėjau, kad Lietuvoje rūšiuoja vyresni žmonės, grįžusieji iš emigracijos. Mano aplinkoje tai daro net 90 metų senukas. Jam smagu, neturi ką veikti, tai rūšiuoja.

Algirdas GRUBLYS, DNSB „Vėjarodė“ pirmininkas

Seniai norėjau, kad maisto atliekos būtų rūšiuojamos. Nemalonu, kai jos sukrenta kartu su faneros lakštu. Mano šeimos tas rūšiavimas neapsunkino: turime tam atskirą kibirėlį, kurį išnešame beveik kasdien.

Idėja gera, jai pritariu, bet dar daug nežinomybės ir chaoso. Kodėl mes visą laiką puolame realizuoti idėją nepasiruošę? Kodėl nėra parduotuvėje specialių maišelių? Turėtų būti kažkokios pakuotės, į kurias būtų galima dėti tas maisto atliekas. Gyventojų poreikiai jas rūšiuojant nepatenkinti.

Esu savo namo bendrijos pirmininkas. Jame atliekas rūšiuoja gal kokie 20 proc. gyventojų. Žmonių sąmonėje tokio poreikio dar nėra. Kol kas nepastebėjau, kad būtų kokios nors naudos iš to rūšiavimo. Mūsų namo kieme stovi nemažas konteineris. Po kelių dienų iš jo jau sklinda kvapas. Ir aš nežinau, kada jį išveš. Galbūt visas mūsų atliekas nuveža į „Brandą“ ir paskui visą miestą smardina. Trūksta informacijos, kur toliau nukeliauja atliekos. Gal galėtų konteineriai būti mažesni ir dažniau išvežami?