Vaclavas STANKEVIČIUS, Lietuvos jūreivystės akademijos direktorius
Kol buvau jaunas ir gražus, į tai absoliučiai nekreipiau dėmesio.
Dabar mane šiek tiek pradeda kamuoti per ilgai trunkanti tamsa. Į darbą išvažiuoju - tamsu, nematau savo pievelės, žolyčių, savo pušaičių. Sugrįžtu - jau beveik tamsu.
Turiu labai daug darbo, gerą, mylinčią žmoną, tai depresija nekankina, bet mano nuotaika žymiai geresnė vasarą, kai daugiau šviesos ir saulės.
Mėgstu sporto užsiėmimus, su žmona labai daug vaikščiojame, tai šiek tiek padeda atsikratyti blogos nuotaikos.
Turiu „didelį“ 3 arų sklypą. Jame suskaičiavau beveik visas žolytes, rūpinuosi tuo mažu savo sklypuku, tai man labai padeda atsipalaiduoti ir pasigerinti nuotaiką.
Tiems, kurie nusimena prasidėjus rudeniui, patarčiau kuo daugiau bendrauti su draugais, neužsidaryti savyje, nesėdėti namie ir nežiūrėti televizoriaus.
Kuo daugiau eikite į atviras erdves, parką, mišką, miestą, bendraukite su draugiais.
Manau, tai pats geriausias vaistas esant depresinei nuotaikai. Atskirti, ar žmogui depresija, rimta liga, ar šiaip bloga nuotaika, negalėčiau, nes esu tik paprastas jūrininkas, tai padaryti gali tik specialistas.
Jonas SĄLYGA, gydytojas
Turbūt kiekvienam širdį sukirbina, kai baigiasi šilti, malonūs orai, prasideda vėjai, lietūs. Reikia šilčiau rengtis, susirgimų skaičius auga, turi labiau saugotis.
Pas mus Lietuvoje labai gražu, nes mes turime keturis metų laikus, tik reikia stimulo iš vidaus džiaugtis kiekvienu.
Ne kiekviena bloga nuotaika yra depresija - liga, kurią reikia gydyti.
Bet kuriuo atveju patartina sakyti - „aš esu patenkintas, aš esu laimingas“. Jeigu visą laiką kartosi „man depresija“, tai ji ir atsiras. Nereikia Dievo varyti į medį.
Man nuotaiką pakelia padarytas koks nors darbas, kuriuo paskui galiu pasididžiuoti. Man labai svarbus bendravimas su šeima, buvimas gamtoje.
Kad ir koks oras būtų, važiuoju prie jūros, fotografuoju ją. Tada viskas pasimiršta ir ta depresija praeina.
Rudenį džiugina mano kieme išdygę grybai, sunokę obuoliai, pomidorai, vaisiai, daržovės.
Tiems, kurie nusimena rudenį, patarčiau daugiau galvoti apie gerus dalykus, tada savaime išnyks depresija, pagerės nuotaika. Patys save nuteikime, kad mes tikrai nenorime depresijos.
VESTA, klaipėdietė
Nepatiriu rudeninės depresijos (juokiasi). Kai kurią nors dieną būna apsiniaukę, lyja, vis tiek tai nenumuša nuotaikos tiek, kad būtum nedarbingas, nenorėtum gyventi ir t. t.
Kas, kad žmonės sako, jog jiems depresija, greičiausiai tai tik toks posakis.
Mane labiausiai liūdina mano artimos aplinkos problemos - tėvelių senėjimas, kokia nors bėda šeimoje.
Darbe gali kas nors nepasisekti, žinoma, gali būti nemalonu, bet tai man nedaro tokios įtakos, kaip kokios nors mano artimųjų problemos.
Mane labiausiai žavi du metų laikai - pavasaris, kai atbunda gamta, ir ruduo su savo spalvų gamomis.
Tikrai nereikia depresuoti, jeigu negalime nieko pakeisti.
Ar gali pakeisti uraganą, plieskiančią saulę, kai oro temperatūra kai kuriose šalyse yra žymiai aukštesnė, kad žmogus galėtų jaustis komfortiškai?
Rudenį man patinka ir grybauti, ir tiesiog pasivaikščioti mišku - jame būna specifinis labai man skanus kvapas, netgi tų nukritusių lapų.
Patinka rudenį vaikščioti prie jūros, jos bangavimas ir kvapas būna visai kitokie nei vasarą.
Indrė MILINIENĖ, Klaipėdos terminalo grupės komunikacijos vadovė
Gyvenime vadovaujuosi kitokia filosofija. Tiesiog viskas priklauso nuo nusiteikimo ir požiūrio į tą dieną.
Ji gali būti ir apniukusi, aš joje matau daug gražių dalykų. Ir lietus, ir pilki debesys yra tiesiog kitoks grožis.
Manęs tai nei liūdina, nei kažkaip glumina, o džiugina. Gal tiesiog moku pasidžiaugti ta diena.
Jeigu susiduri su kokiu nors iššūkiu ar problema, tai nepriklausomai nuo to, koks yra sezonas, turi pažiūrėti, ką gali padaryti.
Rudenį mane džiugina paprasti dalykai - moliūgų šventė, prasidėjusi daržovių fiesta, buvimas namuose, knyga ramų vakarą.
Kai už lango lyja, gali sau skirti daugiau laiko, nepuoli į gamtą.
Natūralu, kai šviečia saulė, nori bėgti prie jūros. O lietingu metu nori labiau susisupti į pledą, pasidaryti šiltos arbatos. Man tai džiugesys - knyga rankoje, visi laimingi.
Tiems, kurie panyra į liūdesį, reikėtų ieškoti kokio nors sprendimo su žmonėmis, kurie įpučia pozityvumo, atrasti veiklų, kurios džiugintų.
Rask gerą knygą, pašnekovą, susitik su draugu. Su juo gali pasivaikščioti prie jūros ir prastu oru.
Aš atskirčiau, ar žmogui tikra depresija, ar jis yra tik blogos nuotaikos, kadangi esu mačiusi realių pavyzdžių.
Juozas ŠIKŠNELIS, rašytojas
Džiaugsmas tik vienas, kad ruduo atėjo, bet jis praeis. Manau, kad depresija serga tokie žmonės, kurie neturi kuo užsiimti, galbūt net aiškaus tikslo gyvenime.
Tai tingūs žmonės, kurie laukia manos iš dangaus. Jiems valdžia bloga, nes atlyginimai maži.
Jie visą laiką būna kažkuo nepatenkinti ir todėl yra depresyvūs.
Gyvenu kaime, savo gimtinėje, turiu daugybę užsiėmimų, dirbu ir neturiu jokios depresijos.
Man ji užeina tada, kai kažkas nepasiseka darbe: pavyzdžiui, drožiant medis skyla ne ten arba rašydamas imu ir nusirašau.
Bet tai nereiškia, kad reikia vaistų, psichologų. Iš ėjimo pas psichologus ar anoniminių grupių kūrimo mane ima juokas.
Jeigu ką nors darydamas atrandu kokį nors perliuką, man būna didelė šventė. Bijau, kad aš nemoku depresuoti. Neseniai baigiau rašyti kaimo istoriją. Man būdavo tokia šventė, jeigu atrasdavau kažkokį naują faktą iš jo istorijos. Jeigu kelias dienas neatrasdavau nieko naujo, būdavo liūdna.
Nuotaikų kaita nėra tikra depresija. Manau, kad depresiją kaip ligą nuo blogos nuotaikos nėra sunku atskirti.
Ja sergančiam žmogui turėtų kažkas padėti. Vis dėlto jis pats turėtų griebti save už jautrių vietų ir atsistoti.
Turiu teisę tai sakyti, nes pats tai dariau prieš daugiau kaip dvidešimt metų. Buvau gerokai suklupęs, bet atsistojau.
Modestas VITKUS, Klaipėdos universiteto rektoriaus patarėjas
Man ruduo spalvingiausias, gražiausias ir mieliausias metų laikas.
Mane jis galbūt veikia priešingai: ruduo man kaip tik kelia nuotaiką.
Vėjas rudenį būna stipresnis, ypač gyvenant prie jūros. Tai padeda pravalyti mintis, išpučia negatyvą, jeigu jo būna.
Nuotaikos man niekas negadina, nebent gali sugadinti tik blogas požiūris į tam tikrus dalykus.
Tiems, kurie liūdi šiuo metų laiku, patarčiau dažniau nuvažiuoti prie jūros, dažniau eiti į gamtą.
Nesiimčiau diagnozuoti, ar žmogus serga depresija. Tai medikų darbas.
Nesu susidūręs su tokiais dalykais. Jis turėtų artimiesiems pasisakyti, kaip jaučiasi, pasidalinti savo nerimu, užsitęsusia negera nuotaika.
Jeigu pats nepastebi, galbūt artimi žmonės pastebės ir duos gerą patarimą.
Rašyti komentarą