Kaip saulės elektrinė per 10 metų pakeičia lietuvio išlaidas už elektrą?

Vienas atsakymų – saulės elektrinė, kuri per 10 metų ne tik sumažina sąskaitas, bet ir pakeičia patį mąstymą apie energijos vartojimą. Tai aktualu tiek vilniečiams, tiek mažeikiečiams, tiek pajūrio gyventojams, nes visoje Lietuvoje elektros rinka kito vienodai audringai.

Kodėl dešimtmečio laikotarpis yra geriausias saulės elektrinės poveikio matas?

Veesla Saulės elektrinės nėra momentinė investicija. Jos esmė atsiskleidžia laikui bėgant. Dešimtmetis yra pakankamai ilgas, kad parodytų tikrąjį jos rezultatą: kaip kinta elektros kainos, kaip atsiperka investicija ir kiek ilgalaikių pokyčių namų ūkis patiria.

• Elektros kainų ciklai per tiek laiko pasikartoja kelis kartus, todėl matosi stabilumo efektas.

• Saulės elektrinė per 10 metų išnaudoja apie pusę savo viso projektinio tarnavimo laiko.

• Gyventojai realiai pamato, kiek sutaupoma per skirtingas ekonomines sąlygas – nuo pigios iki brangios elektros laikotarpių.

Tai leidžia tiksliai suprasti, ar elektrinė tampa finansine apsauga.

Kaip pasikeičia metinės išlaidos už elektrą?

Tipiškas Lietuvos namų ūkis per metus suvartoja apie 4000–6000 kWh elektros. Jei skaičiuotume vidutinę elektros kainą 0,20–0,30 €/kWh, metinės išlaidos siektų 800–1800 €. Tai reikšminga suma, ypač atsižvelgiant į tai, kad kainos gali kilti ir toliau.

Saulės elektrinė leidžia šias išlaidas sumažinti kelis kartus. 10 kW sistema gali pagaminti visą ar didžiąją dalį elektros poreikio, todėl per metus namų ūkis sumoka tik už persiuntimo paslaugas ir skirtumą, jei jo pritrūksta. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia, kad vietoj 800–1800 € per metus šeima gali mokėti 150–350 €.

Šis pokytis nėra tik skaičių žaidimas. Tai reali, kasmetinė finansinė nauda. 10 metų laikotarpiu tai tampa pagrindine biudžeto eilute, kuri iš pasyvios išlaidos virsta investicijos grąža.

Ką reiškia sutaupyti dešimtmečiui į priekį?

Sutaupymas neapsiriboja mažesnėmis sąskaitomis. Tai visai kitoks santykis su energija ir finansais. 

Žmonės, įsirengę saulės elektrines, dažnai pastebi, kad pradeda aktyviau sekti vartojimą, planuoti energijos naudojimą ir apskritai domėtis technologijomis, kurios mažina priklausomybę nuo rinkos kainų.

• Sumažėja priklausomybė nuo biržos kainų šuolių.

• Mėnesinės sąskaitos tampa prognozuojamos (net ir brangstant elektrai).

• Atsiranda reali finansinė pagalvė: sutaupoma tiek, kad per 10 metų susidaro kelių tūkstančių eurų skirtumas.

• Didėja būsto vertė, nes energiją generuojanti infrastruktūra laikoma privalumu.

Šie efektai reiškia, kad elektrinė veikia kaip ilgalaikė finansinė apsauga.

Kaip keičiasi namų ūkio biudžetas, kai elektrinė atsiperka?

Svarbiausia transformacija įvyksta tada, kai elektrinė atsiperka – dažniausiai po 6–9 metų, priklausomai nuo galingumo, vietos ir rinkos kainų. Nuo šio momento kiekvienas kilovatvalandė tampa tiesiogine nauda savininkui.

Tai galima palyginti su paskolos išmokėjimu: kai baigiasi įmokos, biudžete atsiranda apčiuopiama laisvė. Saulės elektrinė po atsipirkimo kasmet sukuria gryną sutaupymą – nebe hipotetinį, o realų.

Tai pajunta tiek šeimos Vilniuje, tiek sodo bendrijos nariai Kaune, tiek pajūrio gyventojai, kur saulėtų dienų kiekis yra didesnis.

Pokytis paprastas, bet galingas: vietoj 100–150 € per mėnesį už elektrą šeima moka 15–30 €. Per likusius 10–15 eksploatavimo metų gaunama dešimteriopa investicijos grąža.

Kodėl saulės elektrinė per 10 metų tampa ne išlaidomis, o finansiniu įpročiu?

Po dešimties metų savininkai įpranta prie stabilių sąskaitų, prie žinojimo, kad net ir netikėti kainų šuoliai jų nepalies taip stipriai.

Žmonės pradeda žiūrėti į elektrinę kaip į pastovią savo finansų dalį: lyg gyvybės draudimą ar kaupimą ateičiai. Tai ilgalaikis, stabilus sprendimas, kuriuo naudojasi visa Europa, o Lietuva čia neatsilieka.

Saulės elektrinė per dešimtmetį tampa ne tik išlaidų mažintoja, bet ir vienu svarbiausių finansinių įsipareigojimų... tik šį kartą į gerąją pusę – tokiu, kuris kasmet grąžina daugiau, nei pareikalauja.