Kaip Saulės sistemos pakraštyje atsirado „sniego seniai“: astronomai rado paaiškinimą

Koiperio juostoje, kuri driekiasi už Neptūno orbitos, galima stebėti ledo objektus, kurie yra planetų statybinės dalys, išlikusios nuo Saulės sistemos susikūrimo prieš daugiau nei 4,5 mlrd. metų. Maždaug 10% jų yra kontaktiniai dvinarai objektai. Tai reiškia, kad jie yra sudaryti iš dviejų susijungusių sferų, todėl primena sniego senius.

Pirmąsias tokių objektų nuotraukas 2019 metais padarė NASA aparatas „New Horizons“. Šios planetizimalės susiformavo iš dulkių dalelių protoplanetiniame diske, supančiame Saulę. Jų susidūrimai laikui bėgant lėmė visų žinomų Saulės sistemos planetų atsiradimą. Tačiau dalis šių statybinių blokų Koiperio juostoje išliko praktiškai pirminės būsenos.

Kaip parodė modeliavimas, kurį tyrimo metu pritaikė mokslininkai, tokių objektų orbitos galėjo stipriai suartėti, o tai sukėlė gravitacinį kolapsą, kol du objektai pradėjo jungtis į vieną. Tačiau net ir tada jie išlaikė savo apvalią formą.

Mokslininkai mano, kad „sniego seniai“ išlieka tokios formos, nes nesusiduria su kitais objektais. Be susidūrimo niekas negali jų padalyti. Stebėjimai parodė, kad daugumos kontaktinių dvinarų objektų paviršiuje nėra kraterių. Susidūrimų nebuvimą patvirtina ir atliktas modeliavimas.

Mokslininkai ir anksčiau spėliojo, kad šių objektų susidarymas susijęs su gravitaciniu kolapsu, tačiau negalėjo visiškai patikrinti šios idėjos. Naujasis modelis yra pirmasis, apimantis fizikinius procesus, būtinus kontaktiniams dvinarams objektams susiformuoti.

Astronomai teigia, kad jų modelis padės mokslininkams suprasti ir kitus darinius, susidedančius ne iš dviejų, o iš trijų ar daugiau gravitacijos sujungtų objektų.