Kalėdinis paštas: atvirukus keičia dovanos

Tradicija sveikinti artimuosius su nauja pradžia atsirado dar prieš Kristų: trumpais rašytiniais naujamečiais sveikinimais keistis mėgo senovės kinai bei egiptiečiai.

Seniausi - rankų darbo atvirukai

Pavadinimas „atvirukas“ arba „atvirlaiškis“ kilo iš žodžių junginio „atviras laiškas“ arba „pašto kortelė“, kuri iš pradžių nebuvo susijusi su pašto institucija, o perduodama iš rankų į rankas.

Seniausia tokio pobūdžio kortelė saugoma Britų muziejuje Londone. Manoma, kad ji buvo pagaminta XV a.

XVIII a. Rusijoje, valdant Jekaterinai II, tokios kortelės su sveikinimais ir linkėjimais Kalėdų ir Naujųjų metų proga buvo privalomos.

1795 m. anglų dailininkas Dobsonas, norėdamas pasveikinti savo draugus su Kalėdomis, nutapė keletą atvirukų su žiemos vaizdais. Kai kurie šaltiniai šį įvykį laiko atviruko pradžia.

Serijiniu būdu gaminti kalėdinius atvirukus pirmasis sumanė taip pat britas Henry Cole. 1843-iaisiais šis verslininkas, nerasdamas laiko pats ranka parašyti kalėdinių sveikinimų, kreipėsi į savo draugą, garsų to meto iliustratorių, ir paprašė nupiešti kalėdinį atviruką, vaizduojantį jo šeimą.

Verslininkas nusprendė pagaminti daugiau atviruko kopijų ir išsiųsti jas savo giminaičiams ir kolegoms, linkėdamas linksmų Kalėdų. Atvirukai buvo atspausdinti naudojant litografijos techniką ir nuspalvinti rankiniu būdu.

Visgi iki XIX a. vidurio buvo manoma, kad sveikinti artimuosius fabrikiniais atvirukais yra blogas tonas, ir aristokratai kurdavo juos patys.

Atvirukams gaminti buvo naudojama beržo tošis arba kito medžio žievės vidinė pusė. Taip pat buvo populiaru atviruką išsiuvinėti ant šilko.

1875 m. pašto korteles buvo leista naudoti tarptautiniu mastu, o galutinai jos įteisintos 1878 m. Tarptautiniame pašto kongrese Paryžiuje. Ši data oficialiai laikoma atviruko gimtadieniu. Tada buvo nustatytas ir standartinis atvirlaiškio formatas - 9X14 cm, kuris galiojo iki 1925 m.

Puošė žiemos vaizdai

Į Lietuvą pirmieji atvirukai atkeliavo iš Vakarų Europos XIX a. pabaigoje, o jų populiarumas ypač išaugo po 1905 m., kai buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškais rašmenimis.

Leidėjai iš Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos įsigydavo tenykščių atvirukų vaizdus, prototipus, užrašydavo lietuviškus sveikinimus ir spausdindavo Lietuvos rinkai.

Kalėdiniai atvirukai dažniausiai vaizdavo žiemos peizažus, apsnigtas bažnytėles, sodybas, gyvūnus, eglės šakeles, žvakes, žaisliukus. Buvo leidžiamos ir dailininkų A. Žmuidzinavičiaus, A. Jaroševičiaus paveikslų reprodukcijos.

XX amžiaus pradžioje visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, šalia populiariausių atvirukų su apsnigtos gamtos vaizdais ir religiniais motyvais atsirado ir Kalėdų Senis bei užrašas „Su Naujaisiais metais“. Tokiu būdu verslininkai pratęsė kalėdinių atvirukų galiojimo laiką.

Atvirukų leidyba Lietuvoje klestėjo ir tarpukariu. Juose buvo užfiksuoti įvairiausi miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių vaizdai.

1940 metais Lietuvai tapus SSRS dalimi, išnyko religinių temų atvirukai. Juos nelegaliai pardavinėdavo prie bažnyčių, turguose. Dažniausiai tai buvo „smetoninių“ atvirukų kopijos, kuriuos spausdino kaip nuotraukas - kontaktiniu būdu, kartais juos paspalvindavo medvilnei skirtais dažais. Pažymėtina, kad už tokių atvirukų platinimą buvo baudžiama.

Kaip kalėdiniai sveikinimai buvo siunčiami ir neutralūs leidyklų atvirukai, kuriuose pavaizduota žiema, eglutė ar gėlių puokštės.

Atvirukas kaimynui

Klaipėdoje kalėdinių atvirukų kolekciją kaupia Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus.

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, šioje įstaigoje saugomus atvirukus galima išskirti į dvi kategorijas.

Vieni XX a. pradžios atvirukai yra importuoti, spausdinti Vokietijoje, kitose Europos šalyse, o pardavinėti Klaipėdoje (Mėmelyje).

Nors mūsų mieste taip pat veikė spaustuvės, tačiau jose atvirukai, anot Z. Genienės, nebuvo spausdinami.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pažymi, kad tradicija sveikinti išsiunčiant atviruką Klaipėdoje nuo seniausių laikų buvo labai svarbi.

„Kalėdiniai atvirlaiškiai buvo siunčiami visiems, net jei adresatas gyveno gretimame name. Iš muziejuje saugomos atvirukų kolekcijos matyti, kad klaipėdiečiai švęsdavo ir atvirukais sveikindavo ne tik su šv. Kalėdomis, bet ir su Naujaisiais metais“, - sako J. Genys.

Laiškus keičia dovanos

Pasaulyje įsigalėjus skaitmenizacijai, popierinius atvirukus ėmė keisti virtualūs sveikinimai.

Pasak AB Lietuvos pašto atstovo ryšiams su visuomene Luko Zadaracko, paštu siunčiamų popierinių laiškų ir atvirlaiškių kiekiai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nuolatos mažėja.

„2023 metais per Lietuvos paštą iš viso keliavo 12,3 mln. vienetų laiškų, o dar 2020 metais šis skaičius buvo dvigubai didesnis ir siekė 24 mln. vienetų“, - skaičius pateikė Lietuvos pašto atstovas.

Pastebima, kad prieššventiniu laikotarpiu siunčiamų siuntų, atvirlaiškių bei laiškų kiekiai išauga nuo trečdalio iki 50 proc.

„Matome, kad kalėdinių laiškų ir atvirlaiškių gyventojai kasmet siunčia mažiau, tačiau per LP EXPRESS paštomatus siunčiamų dovanų kiekiai kasmet auga“, - tendenciją atskleidė pašnekovas.

Pasak L. Zadaracko, šventinių siuntų piko pradžia pastaruoju metu sutampa su lapkričio pabaigoje prasidedančiais „juodojo penktadienio“ išpardavimais ir tęsiasi iki pat Naujųjų metų.

"Galima pasidžiaugti, kad didieji lapkričio išpardavimai ir prieškalėdinis metas nedaro įtakos siuntų pristatymo rodikliams. 98 proc. per LP EXPRESS paštomatų ir kurjerių tinklą keliaujančių siuntų gavėjus pasiekia jau kitą darbo dieną.

Visgi rekomenduojama paskutinė „saugi“ diena kalėdinių siuntų pristatymui per LP EXPRESS paštomatus šįmet yra gruodžio 20 d.

Tą dieną į paštomatus įdėtos siuntos gavėjus pasieks dar iki Kalėdų. Siunčiant dovanas pašto tinklu gavėjams Lietuvoje, tai rekomenduojama padaryti vėliausiai iki gruodžio 18 d.

Šventinės siuntos į gausias lietuvių bendruomenes turinčias Vakarų Europos šalis, kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Airija, Nyderlandai ar Vokietija, prieškalėdiniu laikotarpiu keliauja nuo 5 iki 10 kalendorinių dienų.

Siuntos iki gavėjų JAV keliauja apie 2 savaites, o į Australiją bei Naująją Zelandiją - ilgiau nei 3 savaites", - priminė aktualius šventinių siuntinių terminus L. Zadarackas.

Ant kalėdinių pašto ženklų - šiaudiniai sodai

Beje, nuo 1994 m. Lietuvos paštas puoselėja gražią tradiciją - kasmet išleisti naujus šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams skirtus pašto ženklus.

Šįmet didžiosioms metų šventėms dedikuotus pašto ženklus puošia šiaudiniai sodai. Jų motyvas, anot ženklus kūrusio menininko Tomo Dragūno, pasirinktas neatsitiktinai.

"Šiaudiniai sodai - unikalus kultūrinis reiškinys, 2023 m. įrašytas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, nes atspindi įdomų ir originalų mūsų protėvių mąstymą.

Taip pat sodai atlieka dekoratyvinę ir apeiginę reikšmę, susijusią su gerove bei dvasingumu. To norisi palinkėti per didžiąsias metų šventes.

Tikiu, kad toks pašto ženkliuko dizaino temos pasirinkimas atkreips viso pasaulio dėmesį į šią ypatingą lietuvišką tradiciją", - sakė T. Dragūnas.

Šventinių pašto ženklų nominalai yra 1,55 Eur ir 1,70 Eur. Tokia dabar yra laiško arba atviruko siuntimo Lietuvoje kaina.

Linkėjimai nepažįstamiems senjorams

Prisiminti kalėdinių laiškų tradiciją ir pradžiuginti ranka rašytu sveikinimu nepažįstamus senjorus ketvirtus metus kviečia ir „Senjoro“ organizacijos vykdoma akcija „Kalėdinis senjorų paštas“.

„Kalėdiniai laiškai senjorams atneša daug džiaugsmo ir šiltų emocijų. Nepaisant to, senjoras šventes pasitinka vienas ar yra aplankomas artimųjų, papildomas dėmesys, atsiųstas popierinio laiško pavidalu, visiems suteikia šiltų emocijų“, - sakė „Senjoro“ vadovė Rugilė Bitautatė.

15-oje Lietuvos miestų, taip pat ir Klaipėdoje, Teatro aikštėje prie kalėdinės eglės, įkurdintos specialios kalėdinio pašto dėžutės, į kurias kiekvienas, norintis pradžiuginti nepažįstamą senjorą, gali įmesti savo parašytą laišką ar atviruką.

"Kalėdiniai linkėjimai senjorams laukiami įvairiausiomis formomis - laiškais, atvirukais ar piešiniais. Sveikinimą su linkėjimais, smagiomis istorijomis ar kitomis šiltomis mintimis įdėkite į voką.

Dažnas senjoras nori atsiųsti padėką, tad kviečiame užrašyti savo vardą, pavardę bei adresą - kas žino, gal tai bus gražios susirašinėjimo draugystės pradžia.

Jei visgi pasirašyti nenorite - šilti anonimiški linkėjimai taip pat laukiami!„ - ragino “Senjoro" vadovė.

Akcijos organizatoriai pasirūpins, kad laiškai ir sveikinimai pasiektų senolius įvairiuose Lietuvos kampeliuose.

Laiškai iš pašto dėžučių bus išimami gruodžio 23 d., kad pasiektų iki šv. Kalėdų, tačiau pašto dėžutės miestų kalėdinėse erdvėse bus paliktos iki pat sausio. Vėliau atkeliavę laiškai bus perduoti įvairiems senelių namams.

Pernai akcijos metu visoje Lietuvoje buvo surinkta beveik 2 000 laiškų. Šiais metais tikimasi sulaukti dar didesnio laiškų kiekio, tad jie pasieks ir senolius įvairiuose senelių globos namuose bei kitose su senjorais dirbančiose įstaigose.