Bendrovės „Pharmacy2U Pet Health“ veterinarijos operacijų direktorius Philas Youngeris paaiškino, kad šunys negali atvėsti taip, kaip žmonės. Jei žmogus kūno temperatūrą mažina prakaituodamas, šunys daugiausia vėsinasi dažniau kvėpuodami ir šiek tiek prakaituodami per pėdučių pagalvėles. Karštu ir ypač drėgnu oru šis natūralus mechanizmas veikia mažiau efektyviai, todėl žymiai padidėja šilumos smūgio rizika.
Gydytojo teigimu, šeimininkams būtina atidžiai stebėti savo augintinių būklę. Tarp pagrindinių perkaitimo požymių jis įvardijo pernelyg intensyvų dūsavimą, stiprų seilėtekį, vangumą, vėmimą, dezorientaciją ir sąmonės netekimą. Pastebėjus tokius simptomus, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Specialistas pažymėjo, kad šuns gebėjimui pakelti karštį įtakos turi keli veiksniai: veislė, amžius, kailio tipas, bendra sveikatos būklė ir fizinio aktyvumo lygis.
Aukštai temperatūrai ypač jautrūs mopsai, buldogai ir ši cu. Dėl plokščios snukio struktūros šioms veislėms sunkiau efektyviai vėsinti organizmą, todėl jie greičiau perkaista.
Didesnės rizikos grupei taip pat priklauso borderkoliai ir spanieliai. Nors jie neturi trumpo snukio, šie šunys yra labai aktyvūs, todėl karštu oru jiems reikia ypač kruopščios priežiūros ir fizinio krūvio kontrolės.
Be to, Ph. Youngerio teigimu, karštį sunkiau pakelia šuniukai, garbingo amžiaus šunys, antsvorio turintys, šviesaus kailio ar gretutinių ligų alinami gyvūnai. Būtent šie veiksniai gali padaryti organizmą jautresnį šiluminiam stresui.
Kaip apsaugoti augintinį nuo perkaitimo
Siekiant sumažinti perkaitimo riziką, veterinarijos gydytojas pataria nuolat pasirūpinti vėsiu, šviežiu vandeniu, pagal galimybes įmesti į jį ledo kubelių ir reguliariai tikrinti, ar vanduo išlieka vėsus. Kartu jis rekomenduoja stebėti, kad gyvūnas gerdamas neužspringtų ledu.
Pasivaikščiojimus ir aktyvius žaidimus geriau perkelti į rytines arba vakarines valandas, kai oro temperatūra yra žemesnė. Jei į lauką tenka išeiti dieną, kartu verta pasiimti dubenėlį ir vandens augintiniui. Veterinrijos gydytojas pabrėžė, kad šuns negalima palikti pastatytame automobilyje net kelioms minutėms, nes temperatūra salono viduje gali labai greitai tapti pavojingai aukšta.
Palalpines rekomenduojama vėsinti vėdinant, naudojant ventiliatorių arba kondicionierių. Taip pat galima naudoti vėsinamuosius kilimėlius ir siūlyti gyvūnui užšaldytų skanėstų arba ledo kubelių, paruoštų iš vandens ar sultinio su mažu natrio kiekiu. Jei šuo yra lauke, jis privalo turėti nuolatinę prieigą prie šešėlio.
Be to, rekomenduojama naudoti naminiams gyvūnams skirtą apsauginį kremą nuo saulės. Jį reikėtų tepti ant jautriausių vietų – nosies, ausų ir pilvo, ypač trumpaplaukiam ar retą kailį turintiems šunims, kuriems kyla didesnė nudegimų rizika. Pabuvus saulėje taip pat verta patikrinti gyvūno odą, ar nėra paraudimų ar sudirginimų.
Primename, kad šunys mato spalvas, tačiau visai kitaip nei žmonės. Tyrėjai paaiškino, kodėl raudona ir žalia spalvos jiems atrodo beveik vienodai, o mėlyna ir geltona išlieka geriausiai matomos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą