Įtempčiausias žiedo taškas – išvažiavimas. Šiuo momentu automobiliai atsiduria greta, jų judėjimo kryptys kertasi, o atstumas tarp jų būna minimalus. Pakanka nedidelio netikslumo, kad susidarytų pavojinga situacija. Todėl svarbu iš anksto suprasti, kaip bus atliekamas išvažiavimas ir kas tuo metu privalo duoti kelią.
Tipinės klaidos ir manevravimas
Viena iš tipinių klaidų – bandymas palikti žiedą iš vidinės juostos prieš tai nepersirikiavus. Vairuotojas pradeda sukti į dešinę jau prieš pat išvažiavimą, kerta išorine juosta važiuojančių automobilių trajektoriją ir sudaro kliūtį. Iš šalies tai gali atrodyti kaip įprastas manevras, bet iš esmės tai rizikingas žingsnis.
Tokiose situacijose lemiamą vaidmenį vaidina kelio ženklai ir ženklinimas. Jei važiavimo kryptys juostose nustatytos iš anksto, būtent jos nustato eismo tvarką. Ignoruoti jų negalima, net jei atrodo, kad kelias laisvas.
Jei vadovaujamasi bendrąja taisykle, viskas tampa aiškiau: persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią tiems, kurie jau važiuoja reikiama juosta. Tai reiškia, kad iš vidinės eilės išvažiuoti bandantis automobilis neturi pirmenybės, jei dešinėje yra kitų eismo dalyvių.
Ką daryti, jei nėra ženklų?
Kartais žiedinėje sankryžoje nėra ženklų ar ženklinimo, nurodančio, kaip pasiskirsto eismas juostose. Tokiais atvejais vairuotojui tenka vadovautis pagrindinėmis taisyklėmis:
Planuojant išvažiuoti, būtina iš anksto užimti kraštinę dešinę juostą.
Būtina įjungti dešinįjį posūkio signalą – tai daro manevrą suprantamą kitiems.
Svarbu prisiminti: važiavimas išorine juosta neįpareigoja vairuotojo iš karto palikti sankryžos. Jei nėra apribojimų, vairuotojas gali tęsti judėjimą ratu toliau likdamas savo juostoje. Tai yra leidžiama ir nelaikoma pažeidimu.
Kelio ženklinimo svarba
Tačiau pasitaiko sankryžų, kur eismo tvarką nustato ne bendrosios taisyklės, o konkretūs nurodymai. Ženklinimas ant kelio dangos arba ženklai virš važiuojamosios dalies gali iš anksto nustatyti kryptį kiekvienai juostai. Tokiose situacijose būtent jie tampa pagrindiniu orientyru.
Neretai sunkumų kyla dar artėjant prie žiedo. Netinkamai pasirinkta juosta riboja tolesnius veiksmus. Pavyzdžiui, kraštinė dešinė juosta gali būti skirta tik išvažiavimui, tad jei vairuotojas atsidūrė joje, tęsti judėjimo ratu nebepavyks. Tuo tarpu gretima juosta kartais taip pat leidžia sukti į dešinę, bet kitokia trajektorija.
Norint išvengti konfliktinių situacijų, svarbu nepersirikiuoti paskutinę akimirką. Kai vairuotojas iš anksto užima reikiamą juostą ir juda be staigių manevrų, automobilių trajektorijos nesikerta, o eismas išlieka nuspėjamas ir saugus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą