Keliautojai dalijasi rūšiavimo patirtimi Europos šalyse: nuo draudimo išmesti stiklą naktį iki viešbučių be atliekų

 Galimybė laisvai planuoti savo laiką, patiems pasirinkti lankytinus objektus ir pakeliui grožėtis besikeičiančiais peizažais žavi ne vieną keliautoją. 

Nors vykdami į tokias keliones pasidomime kelių mokesčiais, greičio ribojimais, lankytinų objektų bilietų įsigijimo tvarka, tačiau turbūt retai iš anksto ieškome informacijos apie rūšiavimo tvarką skirtingose valstybėse. 

Vis dėlto tai taip pat svarbu – klaidos gali kainuoti, o ir būdami labiau pasiruošę kelionėje jausitės geriau ir užtikrinčiau.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė pastebi, kad Europos Sąjungos šalyse galioja tie patys teisiniai rūšiavimo reikalavimai, tačiau kiekviena valstybė gali turėti papildomų taisyklių. 

„Turbūt nei vienoje šalyje nesuklysite popierių mesdami į mėlyną, plastiką – į geltoną, stiklą – į žalią, o buitines atliekas – į juodą konteinerį. 

Net ir kelionėse, kai esame atsipalaidavę, svarbu nepamiršti pagrindinių rūšiavimo principų. 

Svarbu išlaikyti sąmoningumą ir teisingai atskirti susidarančias atliekas, nesvarbu, kurioje valstybėje būtumėte“,– įsitikinusi D. Ramanauskaitė.

Buvo pasidomėta, kokias išskirtines taisykles ir reikalavimus, taikomus lietuvių pamėgtose valstybėse, pastebi patys keliautojai. 

Socialinių tinklų grupėse tautiečiai dalijasi skirtingomis patirtimis iš įvairių aplankytų Europos valstybių.

Vokietijos regione draudžiama išmesti stiklą naktį

Vokietijoje atliekų rūšiavimas yra svarbi visuomeninio gyvenimo dalis ir didžioji dalis gyventojų griežtai laikosi taisyklių. 

Nors skirtinguose regionuose kai kurios taisyklės gali skirtis, bet keliautojai pastebi kelis išskirtinius reikalavimus. 

„Šiek tiek nustebino, kad dėl sukeliamo triukšmo draudžiama mesti stiklą į tam skirtus konteinerius nuo 20 valandos vakaro iki 8 valandos ryto bei sekmadieniais.

 Bet įvertinus, kaip garsiai dūžta buteliai, ypač metant didesnį kiekį, šis reikalavimas pasirodė tikrai logiškas“,– pasakoja keliautojas Paulius.

Jis taip pat priduria, kad pastebėjo dar vieną taisyklę, susijusią su stiklo rūšiavimu – tai butelių atskyrimas pagal spalvas. 

Dalyje vietovių galite rasti tris stiklo konteinerius – baltam, rudam ir žaliam stiklui. Tai padeda užtikrinti iš perdirbto stiklo gaminamų produktų kokybę.

„Tuo tarpu lankantis Kelno mieste maloniai nustebino, regis, visai paprasta idėja viešosiose erdvėse – šiukšliadėžės su specialiais įdėklais aplink, kuriuose galima palikti depozitinę tarą.

 Manau, kad tai puikus sprendimas tiek renkantiems tarą, tiek nenorintiems nešiotis tuščių butelių“,– įsitikinęs automobiliu po Europą kiekvienais metais keliaujantis lietuvis.

Italija: dėl rūšiavimo klaidų baudžiamas visas namas

Nemaža dalis Italijos mylėtojų pastebi, kad šiukšlių išvežimo sistema šioje šalyje yra gana sudėtinga, bet labiau pasidomėjus, ją tikrai įmanoma perprasti.

„Pavasarį keliavome automobiliu po Italiją. Milane nuomojomės butą, kurio šeimininkas ne tik buvo surašęs aiškias taisykles, ką ir kur mesti, bet viską papasakojo ir žodžiu. 

Jo teigimu, atliekas tvarkančios įmonės skiria didelį dėmesį teisingam rūšiavimui ir gyventojams gana dažnai skiriamos baudos, jeigu taisyklių nesilaikoma. 

Priklausomai nuo pažeidimų masto ir dažnumo, baudos dydis gali būti nuo 50 iki 450 eurų. Įdomu ir tai, kad jeigu daugiabučio konteineryje neteisingai išrūšiuotos šiukšlės, baudą gauna visas namas“,– savo patirtimi socialiniuose tinkluose dalijasi Kristina.

Moteris sako, kad keliaudama Toskanos regione pastebėjo, kad didelis dėmesys skiriamas biologiškai suyrančių atliekų rūšiavimui. 

„Atrodo Vilniuje dar tik neseniai pradėta daugiau dėmesio skirti organinių atliekų rūšiavimui, o štai Toskanoje pamatėme, kad visur galima rasti kompostuojamoms atliekoms skirtų maišelių, paženklintų „OK compost“ užrašu,“– tvirtina Kristina.

Kristina užsimena, kad buvo girdėjusi ne vieną istoriją apie netvarką Italijos gatvėse, tačiau pati to bent jau Šiaurės ar vidurio Italijoje nepastebėjo. 

„Nors išėjus į miestą anksti ryte, gatvės būna nusėtos šiukšlių maišais, tačiau jie yra surenkami gan operatyviai. 

Maišai paliekami todėl, kad daugelyje vietovių, priklausomai nuo savaitės dienos, ryte surenkamos skirtingos išrūšiuotos atliekos, tuo tarpu didelių rūšiavimo konteinerių kai kuriuose miestuose net nemačiau,“ – teigia keliautoja.

Ji priduria, kad Pietų Italijoje situacija yra kitokia – žmonės dažnai meta šiukšles bet kur todėl, kad sistema jiems atrodo per griežta ir gyventojai taip prieš ją protestuoja.

Čekijoje ir Slovakijoje – oranžiniai konteineriai tetrapakams

Vasarą ne vienas lietuvis renkasi keliones į Čekijos ar Slovakijos kalnus. 

Nesudėtingus kalnų žygius su šeima pasirinkusi Sigita teigia, kad abejose šalyse yra labai daug panašumų, o visa rūšiavimo sistema labai priminė Lietuvą. 

„Atkreipėme dėmesį į tai, kad kombinuotos pakuotės, tetrapakai, tiek Slovakijoje, tiek Čekijoje turi būti metamos į specialius joms skirtus oranžinius konteinerius, nors Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių įprasta šias pakuotes nuo sulčių, pieno ar kitų skysčių mesti į konteinerius, skirtus plastikui“,– patirtimi dalijasi Sigita.

Kartu su šeima šiose šalyse keliaudama Sigita pastebėjo ir tai, kad skatinamas savo taros naudojimas.

„Parduotuvėse ne kartą matėme specialius įrenginius, kuriuose į savo tarą galima įsipilti pieno, aliejaus ar skalbimo priemonių. 

Patys šiais įrenginiais nepasinaudojome, nes nebuvome tam pasiruošę – neturėjome savo taros, bet gyvendami ilgiau tikrai išnaudotume šią galimybę, ypač šviežiam pienui įsipilti“,– tikina keliautoja.

Slovėnijoje „gyvenimo be atliekų“ filosofija smelkiasi ir į turizmo sektorių

Slovėnija yra reitinguojama kaip viena iš daugiausiai atliekų perdirbančių šalių Europoje. Teisingai išrūšiuojama net apie 60 proc. šiukšlių.

„Mus labai nustebino, kad Slovėnijoje net viešose erdvėse daug rūšiavimui skirtų šiukšliadėžių ir bendrai jaučiamas gyventojų sąmoningumas. 

Vieno nuomojamo būsto šeimininkas pasakojo, kad kuo mažiau rūšiuoji – tuo daugiau mokesčių moki už šiukšlių išvežimą. 

Tad gal tas sąmoningumas pasiektas ne tik gražiomis socialinėmis akcijomis“, – pasakoja keliautoja Rasa.

Ją nustebino ir tai, kad ieškodama nakvynės prie Bledo ežero, rado viešbutį, kuris savo veiklą vykdo vadovaudamasis „gyvenimo be atliekų“ (angl. „zerowaste“) filosofija. 

„Mūsų kelionės metu laisvų vietų šiame viešbutyje nebuvo, bet pasidomėjome, kad jame didelis dėmesys skiriamas atliekų mažinimui.

Pavyzdžiui, maistas pusryčiams yra ne bufeto tipo, o užsakomas, kad jo būtų kuo mažiau išmetama.

Kambariuose nerasite supakuotų mažų muiliukų ar vienkartinių šlepečių. Beje, sostinėje Liublianoje matėme ne vieną „zerowaste“ parduotuvę“, – pastebėjimais dalinasi lietuvė.

Kroatijoje – didžiuliai skirtumai didmiesčiuose ir mažuose miesteliuose

Apie rūšiavimo įpročius Kroatijoje ne vienas keliautojas atsiliepė dviprasmiškai. Mat šioje šalyje rūšiavimo įpročiai ir galimybės labai skiriasi didmiesčiuose ir atokesnėse vietovėse.

„Nors tokiuose miestuose kaip sostinė Zagrebas ar Splitas, visas atliekas galėjome išrūšiuoti ir išmesti į specialiai tam skirtus konteinerius, atvykę į mažą miestelį kalnuose dažnai nerasdavome jokios šiukšliadėžės. 

Bet gamtoje tikrai švaru, todėl susidarėme nuomonę, kad žmonės šiukšles pasiima su savimi atgal. 

Taip darydavome ir mes – visas susikaupusias pakuotes pasidėdavome automobilyje ir atvykę į didesnį miestą išmesdavome į atitinkamus rūšiavimo konteinerius“, – apie savo sąmoningą pasirinkimą pasakoja Rasa.

Besilankantieji Kroatijoje pastebi, kad depozitinę tarą galima grąžinti ne tik didžiuosiuose prekybos centruose įrengtuose taromatuose, bet ir mažesnėse parduotuvėse. 

Tiesa, šiuo atveju gali būti sunku suprasti, ar tara tikrai priimama, nes tereikia ją paduoti už prekystalio esančiam pardavėjui, nėra jokių specialių įrenginių.

 Tad verta pasiteirauti parduotuvėje, ar tokia galimybė yra.

Nuo „atliekų detektyvų“ iki atsainaus požiūrio

Lietuvių vis dažniau lankomose Albanijoje ir Juodkalnijoje keliautojai dažnai pasijaučia grįžę bent dešimtmetį atgal. 

Rūšiavimo šiukšliadėžės ir konteineriai yra retenybė, kavinėse vis dar naudojami plastikiniai šiaudeliai, nėra specialių baterijoms ir elektronikoms atliekoms skirtų surinkimo vietų.

Tuo tarpu Ciuriche, Šveicarijoje oficialiai dirba tikri „atliekų detektyvai“. 

Jie, pastebėję neteisingai išrūšiuotas šiukšles, gali jose ieškoti įrodymų apie jų „savininką“ (pavyzdžiui, laiškų su adresu ar pasirašytų dokumentų). 

Atradus tokius įrodymus, pažeidėjui už neteisingą atliekų rūšiavimą skiriama bauda, kuri gali siekti nuo 50 iki 500 eurų.

Asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė D. Ramanauskaitė pabrėžia, kad vis tik svarbu gerbti valstybės, kurioje lankotės, gyventojus bei aplinką ir atsižvelgti į reikalavimus ne dėl to, kad išvengtumėte baudos, o tam, kad atostogų metu paliktumėte kuo mažesnį savo pėdsaką.

 „Jau vien skrendant lėktuvu ar važiuojant didelį atstumą automobiliu darome įtaką mus supančiai aplinkai, tad mažiausiai, ką galime padaryti – išmesti pakuotes ar kitas šiukšles į tam skirtą šiukšliadėžę”, – įsitikinusi specialistė.