Ir nors akivaizdu, kad toks pokalbis pradėjus kurti bendrą namų ūkį yra svarbus, dažnas apie tai prabilti taip ir neišdrįsta. Ilgainiui neišsakyti lūkesčiai, skirtingi poreikiai ir finansinės galimybės tampa jautria tema ir konfliktų priežastimi.
SEB banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad keturios iš dešimties porų neturi bendrų sutarimų, kaip tvarkyti bendras išlaidas.
Bendrą sąskaitą turi mažiau negu kas penkta pora
Paprastai išskiriami trys pagrindiniai būdai, kaip poros dalijasi bendras išlaidas: kiekvienas atskirai moka sutartas bendrų išlaidų eilutes, kiti turi bendrą sąskaitą ir bendrus finansus, treti dalį bendrų išlaidų dengia kartu, dalį pinigų pasilieka asmeninėms reikmėms.
EB banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai dažniausiai yra linkę susitarti, kas už ką mokės, ir tai daro atskirai iš savo asmeninių sąskaitų. Tokių porų – 26 procentai. 17 proc. porų turi bendrą sąskaitą, į kurią perveda sutartą sumą ir iš jos dengia visas išlaidas.
Labiausiai stebino, kad didelė dalis apklaustųjų (37 proc.) teigė neturintys sutartų bendrų taisyklių ir kas kartą spontaniškai sprendžia, kas už ką mokės.
Toks būdas įpareigoja nuolat tartis iš naujo. Dažnai tai gali lemti ir finansinį nerimą, netikėtas reakcijas ir konfliktus šeimoje, kai aiškiai nesusitarus paaiškėja, kad šį mėnesį už tam tikras išlaidas turėjo būti atsakingas tas, kuris to visai nesitikėjo.
Porai visuomet svarbu pasiskirstyti atsakomybės sritis, kaip bus dengiamos bendros išlaidos. Tada artėjant įmokų, mokesčių mokėjimo dienai nereikės liesti ne visuomet patogios finansų temos. Užteks kartą sutarti taisykles ir jas peržiūrėti tik pasikeitus išlaidoms ar pajamoms.
Skirtingos galimybės, skirtingas ir indėlis
Tyrimas rodo, kad 16 proc. apklaustų gyventojų atsižvelgia į partnerio finansines galimybes, t. y. ne tik kartu dengia bendras išlaidas, bet ir sumą, kiek kas turėtų pervesti, paskirsto proporcingai pagal gaunamą atlyginimą.
Tai ypač svarbu, jei norime asmeninius finansus valdyti sėkmingai ir subalansuotai, nes partnerių finansinės galimybės dažnai skiriasi. Kaip rodo tyrimas, net 67 proc. poroje gyvenančių asmenų uždirba skirtingai, pajamos yra arba didesnės, arba mažesnės negu partnerio.
Kad pajamos yra mažesnės, dažniau nurodo moterys. Tik kiek daugiau negu kas penkta (22 proc.) nurodo, kad uždirba panašiai kaip partneris.
Bendriems tikslams kaupia kartu
Nors tyrimas rodo, kad poroms sunkiau sutarti taisykles, kaip leisti pinigus bendroms reikmėms , kartu taupančiųjų ateities planams – atostogoms ar didesniems pirkiniams – kur kas daugiau. Daugiau negu pusė (53proc.) apklaustųjų tvirtino, kad bendriems tikslams kaupia pinigus kartu.
P
enktadalis kaupia pinigus atskirai ir, tik prireikus ką nors bendro įsigyti, sudeda pinigus iš savo santaupų.
Dar 13 proc. sako niekada neturėję bendro susitarimo, kas mokės už didesnius pirkinius ar atostogas ir dažniausiai tokias sąskaitas apmoka tas, kam pavyko sutaupyti.
Kaip rasti aukso vidurį?
Vienareikšmiškai pasakyti, kas geriau, ar taupyti ir mokėti už viską atskirai, ar turėti vieną sąskaitą, atsakyti sunku. Tai labai individualus sprendimas. Geriausias visuomet bus tas variantas, kuriam pritaria abi pusės. O kas geriausiai tinka porai, galima nutarti tik atvirai kalbantis.
Planuojant poros finansus svarbu nepamiršti ir savo asmeninių poreikių. Todėl idealiu atveju reikėtų pasilikti dalį pinigų ir asmeninėms reikmėms tenkinti. Tokių išlaidų neturėtų kontroliuoti ar riboti antra pusė. Tik tuomet partneriai jausis abipusiškai patogiai ir gerai.
Visais atvejais, kuo anksčiau pora pasikalbės apie tai, kaip valdyti bendrus finansus, tuo greičiau pasieks bendrų tikslų, išvengs nereikalingų konfliktų ir laužys bereikalingą tabu kalbėti apie pinigus.
Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą