Kiekviena priklausomybė, nuo alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, turi savo kainą. Ir ją moka ne tik pats priklausomas žmogus. Už ją moka šeima, darbdaviai, sveikatos apsaugos sistema, socialinės paslaugos, policija, teismai, kalėjimai ir galiausiai visi mokesčių mokėtojai.
Tačiau pinigai yra tik viena medalio pusė. Kita - prarasti gyvenimai, neišnaudotas potencialas, vaikų patirtys ir bendruomenių silpnėjimas.
Priklausomybė - ne tik sveikatos, bet ir ekonomikos problema
Ekonomistai priklausomybių žalą paprastai skirsto į dvi grupes: tiesiogines ir netiesiogines išlaidas.
Tiesioginės išlaidos apima gydymą ligoninėse, greitosios medicinos pagalbos iškvietimus, priklausomybės gydymo programas, psichologinę pagalbą, socialinių darbuotojų paslaugas, teisėsaugos darbą, teismų veiklą, įkalinimo įstaigų išlaikymą.
Netiesioginės išlaidos dažnai būna dar didesnės. Tai sumažėjęs darbo našumas, nedarbingumas, ankstyvos mirtys, prarasti mokesčiai, nelaimingi atsitikimai darbe, eismo įvykiai, socialinės išmokos bei vaikų globos sistemos išlaidos.
Ekonomistai pabrėžia, kad priklausomybės veikia visą šalies ekonomiką. Kuo daugiau žmonių negali visaverčiai dalyvauti darbo rinkoje, tuo mažiau sukuriama pridėtinės vertės ir surenkama mokesčių.
Kiek tai kainuoja valstybei?
Nors tikslią vieno priklausomo žmogaus kainą apskaičiuoti beveik neįmanoma, tarptautiniai tyrimai rodo, kad priklausomybių daroma ekonominė žala gali siekti nuo vieno iki kelių procentų bendrojo vidaus produkto.
Didžiausią finansinę naštą sudaro:
- sveikatos priežiūros paslaugos;
- priklausomybių gydymas ir reabilitacija;
- socialinės paramos sistema;
- teisėsaugos ir teismų darbas;
- kalėjimų sistema;
- eismo įvykių ir nelaimingų atsitikimų padariniai;
- prarastas darbo našumas.
Vien tik vienas žmogus, kuris dėl priklausomybės nebegali dirbti, valstybei gali reikšti ne tik gydymo išlaidas, bet ir negautus mokesčius, socialines išmokas bei papildomų paslaugų poreikį.
Dar didesnė našta atsiranda tada, kai priklausomybė tampa lėtine liga, trunkančia daugelį metų.
Kaina, kurios nematyti biudžeto eilutėse
Ekonomistai vis dažniau kalba apie vadinamąsias nematerialiąsias išlaidas.
Kaip įvertinti vaiko, augančio šeimoje, kurioje vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, patiriamą žalą? Kiek kainuoja prarastas pasitikėjimas savimi, depresija, mokymosi sunkumai ar didesnė tikimybė ateityje pačiam susidurti su priklausomybėmis?
Kiek kainuoja santuokos iširimas? Kiek kainuoja darbdaviui darbuotojas, kuris dėl lošimų nuolat patiria finansinių sunkumų, praranda dėmesį ir produktyvumą?
Atsakyti į šiuos klausimus sudėtinga. Tačiau mokslininkai Sutaria - socialinė priklausomybių žala dažnai yra gerokai didesnė nei ta, kuri matoma valstybės biudžete.
Trys istorijos, kurios galėjo nutikti bet kuriame Lietuvos mieste
Įsivaizduokime 45 metų vyrą, kuris daugiau nei dešimtmetį piktnaudžiauja alkoholiu. Iš pradžių tai atrodo tik savaitgalio įprotis, tačiau ilgainiui jis praranda darbą, kelis kartus gydomas ligoninėje, tampa nuolatiniu socialinių paslaugų gavėju.
Per kelerius metus valstybė finansuoja jo gydymą, socialinę pagalbą, nedarbo išmokas. Tačiau didžiausią kainą sumoka šeima - nutrūksta santykiai, vaikai auga nuolatinėje įtampoje.
Kitas pavyzdys: jaunas žmogus, pradėjęs vartoti narkotikus. Iš pradžių išleidžiamos santaupos, vėliau parduodamas automobilis, atsiranda skolos. Galiausiai tenka nutraukti studijas, prarandamas darbas. Šeima skiria dešimtis tūkstančių eurų gydymui, konsultacijoms, skoloms padengti.
Trečioji istorija - azartiniai lošimai. Žmogus turi gerą darbą, stabilias pajamas, tačiau per keletą metų pralošia santaupas, pasiima greitųjų kreditų, įklimpsta į skolas. Artimieji parduoda nekilnojamąjį turtą, kad padėtų jas padengti. Nors iš šalies gali atrodyti, kad tai tik finansiniai nuostoliai, iš tiesų sugriaunamas šeimos saugumo jausmas, pasitikėjimas ir ateities planai.
Tokios istorijos nėra retos. Jos tik dar kartą primena, kad priklausomybės retai paliečia tik vieną žmogų.
Investicija į prevenciją atsiperka
Pastaraisiais metais ekonomistai vis dažniau pabrėžia paprastą principą: pigiausia priklausomybė yra ta, kuri neįvyksta. Kiekvienas euras, investuotas į ankstyvąją prevenciją, gali sutaupyti kelis ar net keliolika eurų ateities išlaidų gydymui, socialinei paramai ir teisėsaugai.
Todėl daugelis valstybių didina investicijas į:
- ankstyvą pagalbą šeimoms;
- psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams;
- emocinio raštingumo ugdymą mokyklose;
- priklausomybių prevencijos programas;
- ankstyvą rizikos atpažinimą pirminėje sveikatos priežiūroje.
Ekonomistai tai vadina ne išlaidomis, o investicija.
Ko galima pasimokyti iš kitų šalių?
Skandinavijos valstybės priklausomybes vertina kaip ilgalaikę visuomenės investicijų problemą. Jose daug dėmesio skiriama ankstyvajai pagalbai, psichikos sveikatai, priklausomybės gydymo prieinamumui ir kompleksinei socialinei pagalbai.
Kanadoje ir Australijoje ekonominiai vertinimai reguliariai skaičiuoja ne tik gydymo išlaidas, bet ir prarastą darbo našumą, ankstyvų mirčių ekonominę kainą bei poveikį šeimoms.
Kai kurios šalys taiko ir finansines priemones: didina akcizus alkoholiui bei tabakui, riboja lošimų reklamą, nustato griežtesnius prieinamumo ribojimus. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad tokios priemonės ilgainiui sumažina ne tik vartojimą, bet ir valstybės išlaidas.
Ekonomisto komentaras
Ekonomistų vertinimu, svarbiausia suprasti, kad priklausomybės nėra vien asmeninis pasirinkimas ar individuali problema. Jos turi aiškias ekonomines pasekmes visai visuomenei.
„Dažnai diskutuojama, kiek kainuoja prevencijos programos ar psichologų paslaugos. Tačiau gerokai rečiau klausiama, kiek kainuoja jų nebuvimas. Kai žmogus dėl priklausomybės netenka sveikatos, darbo ar šeimos, išlaidos neišvengiamai persikelia į viešąjį sektorių. Todėl ekonomiškai naudingiausia strategija yra kuo anksčiau pastebėti riziką ir suteikti pagalbą. Prevencija beveik visada kainuoja mažiau nei pasekmių valdymas“, - sako ekonomikos ekspertai.
Didžiausia sąskaita - ateities kartoms
Priklausomybių poveikis nesibaigia vieno žmogaus gyvenimu. Vaikai, augę priklausomybių paveiktose šeimose, dažniau susiduria su emociniais sunkumais, prasčiau jaučiasi mokykloje, dažniau patiria psichikos sveikatos problemų.
Tai reiškia, kad šiandienos priklausomybių pasekmės gali atsispindėti ir po dešimtmečių. Todėl kalbėdami apie priklausomybes neturėtume klausti tik „kiek tai kainuoja?“ Kur kas svarbesnis klausimas yra, kiek galėtume sutaupyti, jei daugiau investuotume į prevenciją, ankstyvą pagalbą ir žmonių gebėjimą laiku kreiptis pagalbos. Nes didžiausia priklausomybių kaina nėra eurai. Didžiausia kaina yra prarastos galimybės gyventi visavertį gyvenimą, kurti šeimą, dirbti, auginti vaikus ir stiprinti bendruomenę. O šią sąskaitą anksčiau ar vėliau sumoka visi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą