Kiek stipri visuomenės pilietinė galia

Apskaičiuoto 2023 metų Pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė - 36,7 balo iš 100 galimų.

Ji yra aukštesnė už 2022-ųjų metų reikšmę, kuri buvo lygi 35,9 balo, bet gerokai žemesnė už rekordiškai aukštą pirmųjų pandemijos metų - 2020-ųjų reikšmę - 41,3 balo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, didžiausią įtaką praėjusių metų pilietinės galios indekso teigiamam pokyčiui padarė sumažėjęs su pilietine veikla siejamų galimų rizikų vertinimas.

Pavyzdžiui, nuo 58 proc. 2022-aisiais iki 48 proc. sumažėjo respondentų, manančių, jog šiuo metu pilietines akcijas inicijuojantys ar jose aktyviai dalyvaujantys visuomenės nariai galėtų būti viešai užsipuolami, šmeižiami, sulaukti grupinių patyčių, pastangų sumenkinti autoritetą.

Panašiai nuo 47 proc. 2022 m. iki 40 proc. 2023 m. sumažėjo ir respondentų, kurie su ta pačia pilietine veikla sieja riziką sulaukti grasinimų susidoroti.

„Ši 2023 metų tendencija rodo, jog po poros ankstesnių visuomenės susipriešinimo, aiškiai matyto protestuose, demonstracijose ir reakcijose į juos, metų, šiuo metu piliečių tarpusavio santykiai mūsų visuomenėje normalizuojasi“, - teigia Pilietinės visuomenės instituto direktorė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Teigiama linkme pernai pakito ir potencialaus pilietinio aktyvumo bei pilietinės įtakos vertinimo rodikliai. Atitinkamai 1,6 ir 1,3 balo vidutinių reikšmių ūgtelėjimas palyginti su 2022 metais.

Taip pat pernai Lietuvos gyventojai aktyviai aukojo (52 proc.), dalyvavo aplinkos tvarkymo talkose (37 proc.) bei vietos bendruomenės veikloje (25 proc.), pasirašė įvairias peticijas internetu (22 proc.).

25 procentai lietuvių boikotavo prekes dėl moralinių ar politinių motyvų. Dėl tų pačių motyvų jas pirko 23 proc. gyventojų.

Pilietiškiausi - mokytojai

Atskira reprezentatyvia Lietuvos mokytojų apklausa praėjusiųjų metų pabaigoje įvertintas ir Lietuvos mokytojų pilietinės galios indeksas.

Kaip ir ankstesniais metais, rezultatai parodė, jog šalies pedagogai pilietinės galios turi žymiai daugiau nei visuomenė bendrai.

Mokytojų pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė 2023 m. - 51,6 balo iš 100 galimų.

Ji yra net 14,9 balo aukštesnė už visos visuomenės.

Daugiausia mokytojai lenkia visą visuomenę savo pilietiniu aktyvumu, taip pat daugiau domisi viešaisiais reikalais.

Didesnė nei visos visuomenės mokytojų dalis teigia, jog imtųsi organizuoti veiksmus, jei kiltų vietinės reikšmės ekonominė ar politinė problema šalyje.

Mokytojų pilietinės įtakos suvokimas - taip pat didesnis nei visų visuomenės grupių bendrai.

Pasirengę - ketvirtis

Paskutiniajame Pilietinės galios indekso tyrime daug dėmesio skirta gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir supratimui apie savo vietą valstybės gynyboje.

„Gauti duomenys atskleidė, kad Lietuvos gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms yra menkas, tačiau gyventojai nori žinoti savo vietą valstybės gynimo plane ir yra pasirengę mokytis“, - konstatavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

Apklausa parodė, kad tik 24 procentai gyventojų teigia turintys pasiruošę vandens ir maisto atsargų 72 valandoms (trims paroms), kaip rekomenduojama.

Dar 31 proc. tikino turintys atsargų, bet nepakankamai, o 42 proc. atsakė, kad tokių atsargų neturi.

41 proc. gyventojų taip pat teigia, kad neturi ar nežino pakankamai greitai pasiekiamos vietos, kur galima būtų gana saugiai slėptis karinės agresijos ar kitos ekstremalios situacijos atveju.

Tik 10 proc. nurodė žinantys kolektyvinę slėptuvę ar priedangą, kiti slėptųsi savo ar artimųjų namuose.

Klausiami, ar turėtų kur evakuotis į saugesnę vietą, jeigu jų gyvenamojoje vietovėje iškiltų karo grėsmės ar kitoks ekstremalus pavojus, 38 proc. atsakė, kad tokios vietos neturi, kiti nurodė turintys kitą būstą, į kurį galėtų evakuotis, arba galintys prisiglausti pas artimuosius ar draugus.

Galimybės patiems evakuotis labai skiriasi pagal žmonių socialinę padėtį. Daugiausia neturinčiųjų kur asmeniškai evakuotis yra tarp bedarbių, pensininkų ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių.

Klausiami, ar yra aptarę veiksmų planą, ką daryti iškilus ekstremaliai situacijai, su savo šeima ar kitais namų ūkio nariais, tik 28 proc. atsakė „taip“, o 62 proc. atsakė tokio plano neaptarę. Likusieji nežinojo arba neturi su kuo aptarti, nes yra vieniši.

Ekstremalių situacijų planą darbovietėje aptarė tik 14 proc. žmonių.

Kas gintų šalį

Įdomiausia tai, kad pedagogai turi ne tik daugiau pilietinės galios.

Mokytojų apklausos rezultatai rodo, kad, palyginti su visa visuomene, mokytojai yra labiau nusiteikę ginti Lietuvą.

Nors ketinančių ginti šalį ginklu pedagogų yra beveik tiek pat, kiek ir visoje populiacijoje (12 proc. mokytojų, palyginti su 15 proc. visos visuomenės), vertinant šį skaičių, būtina turėti omenyje, kad tarp apklaustų mokytojų daugiau nei 85 proc. sudaro moterys.

Žymiai daugiau mokytojų (56 proc., palyginti su 38 proc. visoje visuomenėje) yra pasirengę ginti šalį kitomis priemonėmis.

Tuo metu 27 proc. tyrime dalyvavusių visuomeninių organizacijų narių teigia, kad gintų šalį ginklu, jei ji būtų užpulta. 55 proc. teigia, kad gintų šalį kitais būdais.

Visuomeninių organizacijų nariai taip pat geriau nei visa visuomenė žino ar numano savo vaidmenį karo atveju.

Toks pats 20 procentų skirtumas, palyginti su visa visuomene, yra ir klausiant apie norą dalyvauti mokymuose, pratybose, siekiant pasiruošti ekstremalioms situacijoms.

Tiesa, dalyvavusių tokiuose mokymuose tarp visuomeninių organizacijų narių yra tik penki procentai.

Tyrimo iniciatoriai tikina, jog bet kuriuo atveju, gauti rezultatai rodo, kad dalyvavimas visuomeninių organizacijų veikloje yra aiškiai susijęs su pasiryžimu nelikti nuošalyje karinės agresijos atveju.

Informacija

Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų dr. Rūtos Žiliukaitės, dr. Mindaugo Degučio ir prof. dr. Ainės Ramonaitės parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų.

Pilietinės galios indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas. Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis.

Tokias apklausas 2023 m. tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. „Akivaizdinio“ interviu metu apklausti 1042 Lietuvos gyventojai (18-75 metų).

Pildant klausimyną atsiųstoje nuorodoje apklausti 409 mokytojai visose Lietuvos savivaldybėse, atsižvelgiant į mokyklos vietovę, tipą, mokytojų dėstomą dalyką, amžių ir lytį.

Analizuojant visuomenės apklausos duomenys papildomai persverti pagal lytį ir amžių. 2023 m. Pilietinės galios indekso tyrimą finansavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.